Pasaulyje

2019.11.12 17:29

Lietuvos europarlamentarai kuria naują Rytų partnerystės strategiją: daug pasiekta, bet galime ir daugiau

LRT.lt iš Briuselio
Justinas Šuliokas, specialiai LRT.lt iš Briuselio2019.11.12 17:29

Praėjus dešimtmečiui nuo Rytų partnerystės politikos pradžios, Europos Sąjungos užsidegimas padėti savo kaimynėms Rytų Europoje ir Kaukaze, rodos, ima blėsti. Tačiau stabilios ir klestinčios kaimynės yra ir pačios ES gerovės sąlyga, tvirtina Lietuvos europarlamentarai, kurie siūlo atnaujinti ir išplėsti paramą Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai. Kitaip čia savo įtaką gali įtvirtinti ne tik Rusija, bet ir Rytų Europoje agresyviai investuojanti Kinija.

Europos Vadovų Tarybos sprendimas nepasiūlyti Šiaurės Makedonijai pradėti derybų dėl narystės ES sukėlė visos Sąjungos plėtimosi politikos krizę, mano A. Kubilius, todėl reikia naujų idėjų ir naujų konkrečių pasiūlymų, kaip ES turi bendradarbiauti su šalimis savo kaimynystėje.

Lietuvių europarlamentarų pasiūlyta strategija siūlo išskirti toliausiai integracijos su ES kelyje pažengusias Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą – ir sukurti ateinančio dešimtmečio planą tolimesnei integracijai.

„Negalime joms siūlyti to paties, ką siūlome Baltarusijai ar Azerbaidžanui“, – pirmajame ES Kaimynystės rytų forume pristatydamas strategiją, kurią vėliau svarstys Europos Liaudies Partijos frakcija (EPP), kalbėjo vienas iš jos autorių Andrius Kubilius.

Jis siūlo Rytų partnerystės „trijulei“ pritaikyti kažką panašaus į Vakarų Balkanuose išbandytą vadinamąjį „Berlyno procesą“ – suburti suinteresuotų ES valstybių narių grupę ir, mainais už ekonomines ir politines reformas, pasiūlyti konkrečius projektus su ES: infastruktūros plėtros, laisvos prekybos, galbūt atsisakyti mobiliojo ryšio tarptinklinių mokesčių ir kt.

Europos Komisijos atstovo Christiano Danielssono teigimu, Rytų partnerystės programa per dešimtmetį atnešė didelių pasiekimų, tačiau ES gali padaryti ir daugiau. Šiuo metu prioritetinės sritys – skatinti Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą įgyvendinti teisines reformas, leisiančias efektyviau kovoti su korupcija, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir aktyvią pilietinę visuomenę.

Europos diplomatinės tarnybos atstovas Lucas Devigne`as vis dėlto pabrėžia, kad „Rytų partnerystė nėra kolonizacija“ ir ES negali imtis to, ką gali padaryti tik šių šalių valdžios.

„Mes negalime nuspręsti, kuriuos korumpuotus valdininkus teisti arba kiek mokėti pareigūnams, kad jie neimtų kyšių“, – sakė L. Devigne`as.

Tomi Huhtanenas, Wilfriedo Martenso Europos studijų centro direktorius, pastebėjo, kad Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos santykiams su Europos Sąjunga įtakos turi platesnė geopolitinė atmosfera. Ir ne tik Rusijos veiksmai.

Pasak jo, JAV šiuo metu prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis, tad artimiausius 14 mėnesių iš Vašingtono „sunku tikėtis didesnės politinės iniciatyvos“. Tiesa, Ukraina figūruoja apkaltos prezidento Donaldo Trumpo procese, tad dabartinė administracija bent jau nesiryš mažinti karinės paramos Kijevui.

Tuo tarpu Rusija paprastai ima rodyti raumenis kaimynystėje, kai šalies viduje krenta Vladimiro Putino reitingai. Vis dėlto šįkart rusus gali ir suerzinti dar vienas V. Putino nuotykis užsienyje, mano T. Huhtanenas. „Rusijoje skamba toks anekdotas: Mes laukiame, kol V. Putinas atsiųs kareivių į Jekaterinburgą.“ Suprask, šalies viduje yra rimtesnių problemų.

Dar vienas žaidėjas, kuris jau ima vaidinti svarbų vaidmenį ES rytų kaimynėse, yra Kinija, kuri vis daugiau investuoja į Ukrainą.

„Rasmussen Global“ analitikas Harry Nedelcu teigia, kad augantis Kinijos vaidmuo tokiose šalyse kaip Ukraina gali atsverti Maskvos įtaką. Vis dėlto yra tikimybė, kad Rusija su Kinija – kurių pagrindinis bendras interesas yra sumažinti Vakarų dominavimą pasaulyje – gali sudaryti „nešventą sąjungą“ tam, kad atitrauktų Ukrainą nuo ES.

Vis dėlto dauguma politikų ir analitikų Briuselyje sutinka, kad efektyviai ES politikai rytų kaimynių atžvilgiu trukdo ir vidinis susiskaldymas. Kad ji būtų efektyvi, visos narės turi ją palaikyti ir skirti realius išteklius jai įgyvendinti, teigia Europos politikos centro patarėjas Jamie Shea.

„Būkime atviri, kai dauguma vokiečių mano, kad ES plėtra nėra geras sumanymas, „Hiustonai, turime problemą“, – sako jis.

Mainais už reformas, ES turi Rytų partnerystės trijulei pasiūlyti realias paskatas – ir sankcijas, kai reformos nevykdomos arba pasukamos atgal. Kitaip situacija bus tokia, kurią J. Shea apibūdina sovietiniu anekdotu: „Jie apsimeta, kad reformuojasi, o mes apsimetame, kad padedame“.