Pasaulyje

2019.12.05 13:54

Britanijos ambasadorius Lietuvoje: už ką britai dėkingi mūsų šaliai ir ar pasikeis santykiai po „Brexito“

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.12.05 13:54

Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykių pagrindą sudaro gynyba ir saugumas, ir to nepakeis artėjantis „Brexitas“. Britanija yra dėkinga Lietuvai už pagalbą sprendžiant pastaruoju metu kilusius iššūkius šioje srityje, LRT.lt teigia naujasis Britanijos ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley.

LRT.lt pristato projektą „Diplomatai kalba“, kuriame kalbiname Lietuvoje dirbančius užsienio valstybių diplomatus ir tarptautinių organizacijų atstovus. Kitų „Diplomatai kalba“ ciklo straipsnių ieškokite LRT.lt portale.

B. Olley žurnalistus Britanijos ambasadoje Antakalnyje pasitiko kalbėdamas lietuviškai, jis į šalį kartu su savo šeima atvyko rugsėjį.

– Kaip atsidūrėte Lietuvoje, ar pats siekėte tapti ambasadoriumi čia, ar ši pozicija jums tiesiog „pakliuvo“?

– Aš tikrai pasirinkau atvykti į Lietuvą. Britanijos Užsienio reikalų ministerijos sistema tokia, kad reikia kandidatuoti į pozicijas, turi įtikinti žmones, samdančius darbams, kad tu esi tinkamas asmuo. (...) Labai norėjau pagerinti savo galimybes gauti šį darbą, todėl tikrai daug domėjausi šalimi. Anksčiau dirbau Suomijoje, mūsų duktė yra gimusi ten. Taigi šiek tiek žinojau apie platesnį Šiaurės ir Baltijos šalių regioną.

Man itin patinka iššūkiai, o šioje ambasadoje turime gana didelę komandą, kuria paremia finansų ir įsigijimo operacijas visoje Europoje ir dalyje Azijos. Taip pat turime daug įvairių atstovų, komandų, kurios atstovauja skirtingoms Britanijos institucijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei nusikaltimų agentūrai, mūsų mokesčių tarnyboms. Visi glaudžiai dirba su Lietuvos tarnybomis ir valdžios įstaigomis.

Darbą čia mačiau kaip galimybę daryti tai, ką jau anksčiau dariau kitose šalyse. Prieš tai dirbau privačiame sektoriuje, viename komerciniame banke Londono Sityje. Dar anksčiau vadovavau JK diplomatinei misijai Vakarų Afrikoje ir Kamerūne. Ten turėjau mažesnę komandą, kuri teikė didesnį dėmesį humanitarinės pagalbos klausimams ir Britanijos verslo paramai.

Lietuvoje yra didesnė diplomatinio darbo veiklos įvairovė. Tai viliojo, nes tai įvairiapusiškesnis ir, kai kuriais atvejais, įdomesnis iššūkis nei tie, kuriuos turėjau anksčiau. (...)

– Kokie jūsų pagrindiniai darbo tikslai atvykus į Lietuvą?

– Kiekviena ambasada turi taip vadinamą „reikalų planą“, kuris apima visų čia dirbančių komandų uždavinius. Mano, kaip ambasadoriaus, darbas yra užtikrinti, kad darbai yra vykdomi nuosekliai ir paremia vienas kitą.

Praleidžiu daug laiko dirbdamas su kiekviena komanda, kad suprasčiau, ką jie stengiasi pasiekti. Ir, kartu, su kai kuriais mūsų artimais partneriais. Ambasadoje turime ir Britų Tarybą, turime užtikrinti, kad jos veikla žengia koja kojon su mūsų darbu.

Atvykau į šalį jau su „reikalų planu“, kuris per daug metų jau buvo išdirbtas čia. Prieš atvykdamas kelis mėnesius Londone dirbau su komanda, kad suprasčiau, kam Jungtinė Karalystė nori teikti prioritetą dvišaliuose santykiuose su Lietuva.

Lietuvoje yra didesnė diplomatinio darbo veiklos įvairovė. Tai viliojo, nes tai įvairiapusiškesnis ir, kai kuriais atvejais, įdomesnis iššūkis nei tie, kuriuos turėjau anksčiau.

Mūsų santykių pamatas yra gynyba ir saugumas. Vienas pirmų dalykų, kurį padariau atvykęs į Lietuvą, tai nuvykau į Estiją kartu su Britanijos ambasadoriais Rygoje ir Taline, kur visi susitikome su maždaug 800 britų karių, jie ten tarnauja NATO priešakinių pajėgų batalione, kartu su tankais ir kita ginkluota technika.

Norėjau susitikti su kariais ir pasistengti suprasti, kokie yra jų poreikiai ir lūkesčiai ir kaip mes galime geriausiai paremti Britanijos gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse.

Taip pat aplankiau Britanijos karius, kai jie gabeno savo tankus ir techniką per Lietuvą, kad pakeistų įrangą, esančią Estijoje. (...) Juos taip pat parėmė Britanijos „Apache“ sraigtasparniai. Vėliau turėjau puikų susitikimą su Krašto apsaugos ministru ir jam padėkojau už leidimą „Apache“ sraigtasparniams naudotis poligonu prie Klaipėdos.

Gynyba yra išties svarbi dalis, bet ir platesnis saugumas vaidina itin svarbų vaidmenį JK ir Lietuvos santykiuose.

Dirbame ir su policijos pajėgomis, ypač dėl nusikaltimų. Deja, su apie 10 proc. lietuvių, gyvenančių ir dirbančių JK, mes turime gana ryškių iššūkių, jie susiję su kova su organizuotu nusikalstamumu. Mūsų santykiai su Lietuvos policija yra itin geri, o mūsų Nacionalinės nusikaltimų agentūros komanda, dirbanti čia, gali artimai dirbti su policija, kad duotų atkirtį augančiam kibernetinių nusikaltimų sudėtingumui.

– Ar saugumo padėtis galėtų pasikeisti po „Brexito“? Ir apskritai, kaip dvišaliai santykiai keisis, kai JK paliks Europos Sąjungą?

– Saugumo ir gynybos santykiai yra Jungtinės Karalsytės ir Lietuvos santykių pamatas, vienas mano pagrindinių tikslų – sustiprinti šį santykį dar labiau po „Brexito“. Kiekvienas mano čia (ambasadoje – LRT.lt) sutiktas žmogus tai irgi laiko savo tikslu – svarbu tęsti mūsų šalių bendradarbiavimą ir remti viena kitą gynybos ir saugumo sferose.

Neįsivaizduoju, kaip „Brexitas“ galėtų tai pakeisti. Manau, jog bus iššūkių, prie kurių dirbame – tai kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis. Mes kuriame būtinus instrumentus, kad šie procesai sėkmingai vyktų po JK išstojimo iš ES.

– Britanija dažnai užima griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, kuri Lietuvai yra priimtina. Ar Britanijos visuomenė remia idėją ginti Lietuvą, tamprius Lietuvos ir JK ryšius saugumo srityje, kuriuos jūs pabrėžėte?

– Pirmiausiai noriu pasakyti, kad esame dėkingi Lietuvai už parodytą paramą JK gynybos klausimais ir sprendžiant problemas, kurios iškilo per pastaruosius du metus.

Mūsų šalių politikos šiais klausimais yra itin vieningos, turime bendrą strategiją ir požiūrį į dabartinę situaciją ir nemanau, kad tai gali kaip nors pasikeisti po „Brexito“.

Žinau, kad NATO, kaip organizacija, yra itin remiama Jungtinėje Karalystėje, (Aljansą) labai vertiname ir šią Atminimo dieną (interviu su ambasadoriumi vyko, kai Tautų sandraugos valstybės mini Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių karių atminimą).

(...) Jungtinė Karalystė itin remia institucijas, kurios užtikrina mūsų saugumą.

– Kaip JK vertina glaudesnio karinio bendradarbiavimo, integracijos iniciatyvas tarp ES valstybių?

– Nemanau, kad į tai turėtume žvelgti kaip į „arba arba“ situaciją. Svarbu, kad visi dirbtume kartu užtikrindami kolektyvinį saugumą.

Mus drąsina, kad Europos valstybėse, kaip Lietuvoje ir JK, yra tendencija didinti finansavimą gynybai ir pasiekti 2 proc. BVP ribą. Mes tai remiame.

Pirmiausiai noriu pasakyti, kad esame dėkingi Lietuvai už parodytą paramą JK gynybos klausimais ir sprendžiant problemas, kurios iškilo per pastaruosius du metus.

– Ar prisidėsite ir prie ryšių stiprinimo kitose srityse?

– Tikrai taip. Kai įteikiau savo skiriamuosius raštus prezidentui Nausėdai, padovanojau jam 13 a. sukurtą Geoffrey Chaucerio sukurtą „Kenterberio pasakojimų“ knygą. Joje yra pirmas anglų kalboje Lietuvos vardo paminėjimas.

Taigi, mūsų kultūriniai ir istoriniai ryšiai kyla iš gilios praeities. Aš tikiuosi šiuos ryšius sustiprinti tiek per išsilavinimą, skatinant daugiau Britanijos studentų ir moksleivių atvykti į Lietuvą, tiek daugiau lietuvių vykti studijuoti į Jungtinę Karalystę.

Itin svarbu stiprinti mūsų prekybą ir komercinius ryšius. Pastaruosius kelis metus, kaip minėjau, dirbau banke ir tikrai vertinu privataus sektoriaus vaidmenį kuriant stiprią šalies ekonomiką. Matau tai kaip savo prioritetą dirbant Lietuvoje – dirbti tiek su Britanijos komercijos rūmais, tiek su Britanijos kompanijomis, kurios nori investuoti Lietuvoje, tiek su Lietuvos kompanijomis, kurios mato galimybes, o jų daug, dirbti JK.

Pavyzdžiui, netrukus Vilniuje vyks didelė fintech konferencija ir joje dalyvaus daugiau kaip 17 Britanijos kompanijų. Londono Sitis yra itin svarbus globalių finansų centras ir 17 kompanijų susidomėjimas, dalyvavimas šioje konferencijoje Lietuvoje tikrai rodo stiprų interesą stiprinti ryšius.

– Susitikote ir su britų bendruomene, gyvenančia Lietuvoje, kokie jų lūkesčiai?

– Taip, praėjusią savaitę pakvietėme Britanijos piliečius, gyvenančius Lietuvoje, apsilankyti ambasadoje ir susipažinti, man prisistatyti, kad galėtume geriau suprasti, kokie yra jų poreikiai ir norai, ir kaip mes juos galėtume paremti.

Noriu tęsti šį aktyvų santykį su britais, nors jų skaičius nėra didelis, palyginti su lietuvių skaičiumi gyvenančiu JK. Turime apie 400 britų, gyvenančių Lietuvoje ir yra daug būdų, kuriais galime juos paremti, taip pat kasmet į šalį atvyksta keliaujantys britai. Ambasados konsulinis skyrius teikia jiems pagalbą (...).

– Norėčiau užduoti ir kelis asmeninius klausimus. Virš 20 metų praleidote tarnaudamas kariuomenėje, kodėl vėliau pasukote į diplomatinę tarnybą?

– Tiesa, Britanijos kariuomenėje praleidau virš 20 metų ir mėgavausi tuo laiku. Man pasisekė, kad turėjau keliauti po įvairius kraštus, tiek po Aziją, tiek po įvairias kitas pasaulio vietas.

Tačiau bet kurioje kariuomenės karjeroje prieini tašką, kai tavo užimamos aukštos pareigos reiškia, jog turi daugiau laiko praleisti dirbdamas biure, o galimybės keliauti mažėja.

Mūsų kultūriniai ir istoriniai ryšiai kyla iš gilios praeities. Aš tikiuosi šiuos ryšius sustiprinti tiek per išsilavinimą, skatinant daugiau Britanijos studentų ir moksleivių atvykti į Lietuvą, tiek daugiau lietuvių vykti studijuoti į Jungtinę Karalystę.

Su žmona nusprendėme, kad galimybė pereiti į užsienio reikalų tarnybą yra įdomi, nes tai leistų mums ir toliau keliauti po pasaulį, dirbti ir gyventi skirtingose vietose. Norėjome, kad mūsų vaikai galėtų pasisemti iš to patirties. Tai viena iš mane motyvavusių priežasčių.

Darbas užsienio reikalų tarnyboje iš tiesų reiškia, kad tu gali prisidėti prie pagalbos šalims statyti jų ekonomiką, kovoti už žmogaus teisių sklaidą, padėti apsaugoti pažeidžiamus žmones. Tai gera priežastis išlipti iš lovos ryte. Manau, tai itin prasmingas darbas.

– Į Lietuvą persikėlėte gyventi su šeima, kaip jums čia patinka, ar jau spėjote pakeliauti po šalį?

– Į Lietuvą atvykome mudu su žmona, tai pirmas kartas, kai keliaujame be savo 3 vaikų, kurie tampa vis vyresni ir šiuo metu yra skirtingose pasaulio vietose. Bet jie atvyksta aplankyti mus, du iš trijų jau lankėsi Lietuvoje.

Turiu pasakyti, kad tiek jie, tiek mes iš tiesų mėgaujamės pirmosiomis savaitėmis Lietuvoje. Mums itin pasisekė atvykti tokį gražų rudenį. Jau patyrinėjome labai gražų Vilniaus Senamiestį, mums pasisekė nuvykti ir į Kauną, Birštoną ir kelias kitas nuostabias vietas.

Deja, dar nė iš tolo nepamačiau pakankamai daug ir laukiu ateinančių savaičių, mėnesių ir metų, kad galėčiau tinkamai ištyrinėti šalį ir geriau perprasti tradicijas, kultūrą, ir, tikiuosi, kalbą.

– Ką veikiate ne darbo metu, ar turite hobių?

– Stengiuosi palaikyti gerą fizinę formą, man pasisekė, kad gyvename visai šalia Vilniaus esančioje miškingoje vietoje, kuri itin tinka bėgiojimui, pasivaikščiojimams.

Man taip pat labai patinka tenisas, jau spėjau atrasti kelias lauko teniso aikšteles, nors teks paieškoti ir kortų po stogu, kai oras ims kelti didesnį iššūkį. (...) Nors žaidžiu golfą gerokai rečiau nei mano žmona, kartais užsiimu ir tuo. (...) Dalyvavome ir keliose varžybose.