Pasaulyje

2019.11.12 15:40

„Uždelsto veikimo bomba“ Balkanuose: Macrono replika įžeidė bosnius

euobserver, LRT.lt2019.11.12 15:40

Prieš kurį laiką tapęs pagrindiniu barjeru, pristabdžiusiu Europos Sąjungos plėtros į Vakarų Balkanus planą, Emmanuelis Macronas užsitraukė nemalonę Bosnijoje ir Hercegovinoje dėl praėjusią savaitę išsakytų replikų. „Euobserver“ pašnekovai teigia, kad Prancūzijos vadovas klysta.

Ketvirtadienį duodamas interviu žurnalui „The Economist“ E. Macronas teigė, kad „jei šis regionas (Balkanai) mums kelia susirūpinimą, tai svarbiausias klausimas yra ne Šiaurės Makedonija ar Albanija, bet Bosnija ir Hercegovina. Tai – uždelsto veikimo bomba, tiksinti Kroatijos pašonėje, susidurianti su grįžtančių džihadistų problema“, cituoja portalas „Euobserver“.

Tai kontrastuoja su pozicija, neseniai išsakyta Prancūzijos ambasadoriaus Sarajeve Guillaume'o Roussono. Prieš keletą mėnesių leidinys „The Sarajevo Times“ paskelbė interviu su ambasadoriumi, kuriame šis sakė esąs įsitikinęs, kad „Bosnijos ir Hercegovinos vieta yra ES.“

Tuomet jis teigė: „Prezidentas E. Macronas taip pat yra aiškiai pasakęs, kad ES turi priimti visas Vakarų Balkanų šalis, kai šios bus pasiruošusios, ir kai pati ES bus pasiruošusi priimti naujas nares.“

Visgi, kaip teigia Europos politikos centro vyresnysis politikos analitikas Paulis Butcheris, panašu, kad E. Macrono idėja dėl Balkanų yra užstrigusi „senosiose praėjusio amžiaus klišėse“. Anot P. Bucherio, E. Macrono pozicija „gali paskatinti skeptiškesnį kitų valstybių narių požiūrį, kas geopolitiškai nėra labai naudinga šiam regionui.“

„Labai svarbu, kad kiti plėtrai pritariantys svarbiausi veikėjai, pavyzdžiui, Vokietija, neperimtų E. Macrono požiūrio, nes jis nėra naudingas,“ – priduria analitikas.

Bosnijos musulmonų bendruomenės atstovas Muhamedas Jusićius E. Macrono komentarą pavadino „skandalingu“, teigdamas, kad Prancūzijos prezidentas kritikuoja Bosniją, norėdamas pateisinti Balkanų šalių, kuriose „didelę dalį gyventojų sudaro musulmonai“, siekio įstoti į Europos Sąjungą blokavimą.

„Vos 300 Bosnijos piliečių, daugiausia moterys ir vaikai, išvyko į mūšio laukus Sirijoje ir Irake, lyginant su daugiau kaip 1 900 prancūzų,“ – rašo M. Jusićius savo „Twitterio“ paskyroje. Ir priduria: „Šiomis dienomis Prancūzijoje laukiama sugrįžtančių 450 džihadistų. Neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti didesne problema Bosnijai nei Prancūzijai.“

2014 m. Bosnija tapo pirmąja Europos valstybe, įvedusia laisvės atėmimo iki 10 metų bausmes savo piliečiams, nusprendusiems dalyvauti kitose šalyse vykstančiuose kariniuose konfliktuose – daugelis grįžusių kovotojų buvo teisiami ir įkalinti.

Balkanų Europoje politikos patariamosios grupės koordinatorius Florianas Bieberis šią situacija komentuoja taip: „Kuo daugiau E. Macronas aiškina savo požiūrį į Balkanus, tuo darosi aiškiau, kad jis grįstas neišmanymu, šališkumu ir arogancija.“

„Europos tiksinti bomba yra ne Bosnija, bet Vakarų Europos nenoras suprasti, kad Europa yra kur kas didesnė nei vien tik vakarinė jos dalis,“ – priduria jis.

Pastarojo viršūnių susitikimo metu Prancūzija, Danija ir Nyderlandai blokavo plėtros derybų su dviem Balkanų šalimis – Šiaurės Makedonija ir Albanija – pradžią. Kai kurie vyresnieji ES pareigūnai tai pavadino „istorine klaida“.

Prie plėtros klausimo bus grįžta kito ES viršūnių susitikimo metu gruodžio mėnesį, tačiau konkrečiau jis bus aptartas kitais metais Zagrebe vyksiančiame ES-Balkanų viršūnių susitikime.

Kitais metais ES Tarybai pirmininkausianti Kroatija planuoja, kad plėtra taps vienu iš prioritetinių klausimų.