Pasaulyje

2019.11.17 19:03

Penkios priežastys, kodėl Volodymyro Zelenskio nemėgsta Ukrainos žiniasklaida

LRT.lt2019.11.17 19:03

Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio reitingas išlieka labai aukštas, siekiantis 70 proc., tačiau panašu, kad valstybės vadovas įsigijo rimtą priešą – Ukrainos žiniasklaidą.

Joje su dideliu susidomėjimu aptariama kiekviena bent kiek skandalingesnė situacija. Neseniai Ukrainos lyderis, sakydamas „aš ne koks kvailelis“, viešai išbarė savanorius, įsitvirtinusius Zolotės kaime, Luhansko srityje, ir atsisakiusius apleisti savo pozicijas, nepaisant susitarimo su savavališkai pasiskelbusia „Luhansko liaudies respublika“ (LLR).

Spaudoje ir socialiniuose tinkluose prezidentas buvo akimirksniu apkaltintas grubumu ir patriotizmo stoka. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai V. Zelenskis, siekdamas pagerinti santykius su žiniasklaida, organizavo „maratoninę“ spaudos konferenciją, kurios metu net 14 valandų atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Portalas „Meduza“ paprašė Konstantino Skorkino, Ukrainos politikoje besispecializuojančio „Carnegie Moscow“ centro apžvalgininko, paaiškinti, kodėl į V. Zelenskį buvo nukreipta triuškinanti žiniasklaidos kritika ir kokį poveikį tai gali turėti jo politinei ateičiai.

Pirmoji priežastis: populistai nemylimi niekur

Prezidento rinkimuose V. Zelenskis sėkmingai išnaudojo Ukrainos visuomenės antielitistines nuotaikas. Jo pergalę politologai dažnai priskiria tai pačiai prieš privilegijuotą valdžią nukreiptai bangai, kuri JAV atvedė į valdžią Donaldą Trumpą. Ekspertų teigimu, „tylioji dauguma“ nebepasitiki profesionaliais politikais ir balsuoja už charizmatiškus ekscentrikus, atmetančius nusistovėjusias žaidimo taisykles. Tačiau tradicinė žiniasklaida naujus politikus sutinka priešiškai – D. Trumpo pergalė sukėlė užsitęsusį karą su svarbiausiais JAV leidiniais, kuris (tuos pačius leidinius) privertė prabilti apie šalies skilimą.

Panaši istorija nutiko ir Ukrainos visuomenei, rašo „Meduza“. Petro Porošenkos valdymo metu vietos žiniasklaidoje nusistovėjo nacionalinis-liberalus susitarimas, grįstas parama Ukrainos europietiškai krypčiai ir siekiu atsiriboti nuo priešiškai nusiteikusios Rusijos. Tačiau dėl korupcijos P. Porošenkos aplinkoje, reformų imitacijos ir visų apsiskaičiavimų teisinimo vykdomais karo veiksmais, virš šio susitarimo pakibo Damoklo kardas.

Netrukus po to, kai buvo iškelta V. Zelenskio kandidatūra tapti šalies prezidentu, paaiškėjo, kad žiniasklaidos propaguojamos parodomojo patriotizmo vertybės nėra priimtinos didesnei daliai ukrainiečių, o patys „nuomonės lyderiai“ yra laikomi veidmainiais korumpuoto elito bendrininkais.

P. Porošenkos sumanyta mobilizacinė rinkiminė kampanija, paremta konservatyvia triada „armija-kalba-tikėjimas“, ir visų oponentų priskyrimu Maskvos „penktajai kolonai“, žlugo, o pergalė atiteko neideologiniam populistui Volodimirui Zelenskiui. Daugelis Ukrainos žurnalistų jo pergalę priėmė kaip asmeninį pralaimėjimą ir kaip prorusiškų bei „Antimaidano“ jėgų revanšo grėsmę. Dėl to vos pradėjęs eiti prezidento pareigas V. Zelenskis susidūrė su priešišku ir dažnai šališku žiniasklaidos požiūriu.

Antroji priežastis: V. Zelenskio požiūris į spaudą taip pat neigiamas

Reikia pasakyti, kad ir pats V. Zelenskis į Ukrainos žiniasklaidos bendruomenę reagavo su dideliu nepasitikėjimu. Dirbęs satyrinio šou, skirto stambiausiems Ukrainos kanalams („Inter“ ir „1+1“), autoriumi ir gerai pažinodamas jų savininkus Valerijų Choroškovskį ir Igorį Kolomoiskį, V. Zelenskis žiniasklaidą suvokia daugiau kaip verslą, o žurnalistus – kaip šeimininkų valios vykdytojus, rašo „Meduza“.

Tai akivaizdžiai matosi ir jo televiziniame seriale „Tautos tarnas“, kuriame žurnalistai daugiausia atlieka neišraiškingą „aptarnaujančio personalo“ vaidmenį. V. Zelenskio nuomone, ekonominis pagrindas nulemia žiniasklaidos ideologiją.

Nepaisant ilgametės visuomeninės veiklos patirties, iš pradžių V. Zelenskiui sunkiai sekėsi atlaikyti žurnalistų spaudimą. Dar rinkiminės kampanijos metu jis grubiai sureagavo į „Laisvės“ radijo žurnalisto bandymą gauti komentarą jam nemalonia bendradarbiavimo su Rusijos verslu tema. V. Zelenskio elgesys iš karto buvo palygintas su grubiu Ihorio Kolomoiskio atkirčiu to paties „Laisvės“ radijo korespondentui tuomet, kai P. Porošenkos žmonės pašalino oligarcho atstovus iš valstybinės kompanijos „Ukrtransnafta“ vadovybės.

Trečioji priežastis: V. Zelenskis pats sau yra žiniasklaida

Kaip ir D. Trumpui, V. Zelenskiui socialiniai tinklai artimesni už tradicinę žiniasklaidą. JAV prezidentui patinka „Twitteris“, o Ukrainos lyderis mieliau renkasi trumpus vaizdo įrašus savo „Instagramo“ paskyroje.

Tai puikiai dera su jo iškelta Ukrainos skaitmenizavimo koncepcija „Šalis išmaniajame telefone“: pilietis patogiu formatu iš prezidento gauna trumpus pranešimus, paaiškinančius esamą politinę situaciją. Ilgus metus šou versle dirbusiam V. Zelenskiui patinka viešumas, ryškūs surežisuoti efektai ir išskirtinai valdoma komunikacija, kurios tikslas – stiprinti reitingą.

Taip pat iš šou verslo atėjusi V. Zelenskio viešųjų ryšių komanda stengiasi populiarinti prezidento veiklą, pasitelkdama informacinių-pramoginių naujienų žanrą. Ryškus pavyzdys – ilgas interviu, kurį 100 prezidentavimo dienų proga V. Zelenskis davė savo partneriui seriale „Tautos tarnas“ aktoriui Stanislovui Boklanui.

Ketvirtoji priežastis: V. Zelenskio ir jo aplinkos požiūris į žiniasklaidą sutampa

Kaip rašo „Meduza“, nepasitikėjimą tradicine žiniasklaida demonstruoja ir prezidento „dešinioji ranka“, jo biuro vadovas Andrejus Bohdanas. Šis 42 metų teisininkas, buvęs I. Kolomoiskio advokatas ir šešėlinis V. Zelenskio rinkiminės kampanijos lyderis yra nepageidaujamas Kijevo žiniasklaidos atstovų rate. Viename iš interviu A. Bohdanas pareiškė, kad naujoji valdžia į tautą kreipsis tiesiogiai, apeidama tarpininkus, t. y. žurnalistus.

Norėdamas pademonstruoti žiniasklaidos priemonių neveiksmingumą, A. Bohdanas, tikėtina, suorganizavo informacijos apie savo atsistatydinimą nutekinimą, o vėliau viešai viską paneigė, parodydamas pirmaujančius leidinius ne iš pačios gražiausios pusės.

Ne mažiau priešiškai žurnalistai nusiteikę ir prezidento atstovės spaudai Julijos Mendel atžvilgiu. Ji išgarsėjo tuo, kad bandė nustumti ir atimti mikrofoną iš V. Zelenskio komentaro prašiusio žurnalisto. Likimo ironija, bet tai buvo tas pats „Laisvės“ radijo žurnalistas Sergejus Andriuško, kurį kažkada iškeikė I. Kolomoiskis. Šiuo metu žurnalistai siekia J. Mendel atsistatydinimo.

Penktoji priežastis: piliečius tenkina prezidento manieros ir jam nieko nereikia keisti

Šiurkštokos V. Zelenskio manieros, gatvės žargonas, nuolatinis mėtymasis tarp ukrainiečių ir rusų kalbų, silpna šnekamoji anglų kalba kėlė ir kelia intelektualų nepasitenkinimą, tačiau vargu ar gali atstumti rinkėjus, kurie kaip tik jame mato sėkmę pasiekusį „vaikiną iš gretimo namo“, rašoma „Meduza“.

Šį įvaizdį formuoti padeda viešos aplaidžių tarnautojų koneveikimo scenos – tokie vaizdo įrašai kanale „YouTube“ renka šimtus tūkstančių peržiūrų. Savo ruožtu tai leidžia lyginti V. Zelenskį su Aleksandru Lukašenka. Rinkimų požiūriu strategija turėtų pasiteisinti, mat Baltarusijos lyderis – populiariausias užsienio šalies politikas Ukrainoje, šioje pozicijoje aplenkęs Vladimirą Putiną.

Panašus epizodas nutiko ir V. Zelenskio vizito į Donbasą metu. Nepatenkintas nacionalistų bandymais sutrukdyti kariuomenės atitraukimui, prezidentas įsivėlė su jais į ginčą: „Klausyk, aš šios šalies prezidentas, man beveik 42-eji. Aš ne koks kvailelis. Patrauk ginklą.“

V. Zelenskio pasisakymai sukėlė dar vieną Ukrainos intelektualų ir žurnalistų nepasitenkinimo bangą, tačiau tokia „liaudies leksika“ tik dar labiau sustiprina sėkmės pasiekusio „vaikinuko“ iš Kryvyj Riho, kurį kiti „vaikinai“ bando pažeminti tarptautinės bendruomenės akyse, įvaizdį.

Skandalai su žiniasklaida neturi didelės įtakos V. Zelenskio populiarumui – pasitikėjimas prezidentu lenkia pasitikėjimą valstybine žiniasklaida (66 % prieš 42 %, remiantis spalio pabaigoje grupės „Reiting“ atlikto tyrimo duomenimis).