Pasaulyje

2019.12.01 16:19

Nebeatviras dangus: ant plauko pakibusi sutartis graso JAV ir Rusijos santykiams

LRT.lt2019.12.01 16:19

Į Baltijos šalių oro erdvę reguliariai užklystantys ir NATO naikintuvų palydimi Rusijos lėktuvai turi realią galimybę žvalgos skrydžiams aljanso šalių oro erdvėje, tačiau pastaruoju metu riboja tokius skrydžius savo padangėje, bent jau taip teigia JAV. Tai išklibino senos sutarties pamatus, kurią ekspertai vadina svarbiu pasitikėjimo pagrindu.

„Atviro dangaus“ sutartis praktiškai įgyvendinama paprastai: atitinkamo tipo lėktuvas, kuriame – ne tik jam priklausančios šalies atstovai, bet ir tos, virš kurios skrendama, iš oro gali stebėti tai, kas apačioje – rinkti duomenis apie karinius pajėgumus ir judėjimą. Priimančioji šalis negali taikyti išimčių jokioms teritorijoms, tačiau sutarties taisyklės griežtai reglamentuoja, kokią įrangą galima naudoti ir kokių procedūrų reikia laikytis.

Dabar šiai sutarčiai yra iškilusi grėsmė, rašo BBC. Pasak pranešimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau pasirašė įspėjamuosius dokumentus, kuriais pranešama apie pasitraukimą iš sutarties likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams. Vis dėlto jo administracija tebeatrodo pasidalijusi dėl jos reikalingumo, pažymi britų nacionalinis transliuotojas.

Buvęs gynybos sekretorius Jamesas Mattisas yra teigęs, jog buvimas sutarties šalimi yra naudingas JAV interesams, nepaisant Rusijos pažeidimų. Statistika iš tiesų rodo, kad JAV išnaudoja „atvirą dangų“ aktyviau nei Rusija.

Tarp 2002 ir 2016 metų JAV atliko 196 skrydžius, kai Rusija per tą patį laikotarpį – 71. Tačiau praėjusiais metais, kilus ginčui dėl stebėtojų sudėties, virš Rusijos tokių skrydžių nebuvo atlikta apskritai. Be to, amerikiečiai kaltina rusus taikant perteklinius ribojimus skrydžiams virš Kaliningrado, Rusijai svarbios ir tankiai apginkluotos teritorijos. Teigiama, kad rusai neleido JAV ir Kanadai skristi šalia karinių pratybų Rusijos centrinėje dalyje, kuomet čia pernai rugsėjį vyko pratybos.

Sutarties šalys taip pat gali prašyti nuotraukų, padarytų skrydžio metu, kopijų iš kitų šalių. Taip pat valstybės gali prašyti tokių skrydžių ir nepriklausomų arbitrų konfliktinėse situacijose. Taip, pavyzdžiui, 2018 m. gruodį, kai Juodojoje jūroje jos laivai buvo užpulti Rusijos, pasielgė Ukraina. Tuomet atstovai iš kelių šalių, įskaitant JAV, rinko informaciją apie susiklosčiusią padėtį. Kaip rašo BBC, tokį skrydį suorganizuoti dažnai yra greičiau negu perkelti palydovą ir žvalgyti teritoriją jo pagalba.

Iš viso „atviro dangaus“ sutarties signatarių – 34, tačiau svarbiausių jos dalyvių pasitraukimas sutartį padarytų beverte. Ekspertų teigimu, jos bene didžiausia vertė – tarpusavio pasitikėjimas, kuris pastaraisiais metais mąžta.