Pasaulyje

2019.10.31 16:03

Baltijos Asamblėjos prezidentas: Baltijos šalims svarbi Šiaurės regiono parama strateginiams projektams

Vytautas Budzinauskas, BNS2019.10.31 16:03

Baltijos šalims svarbu užsitikrinti Šiaurės regiono palaikymą įgyvendinant strateginius susisiekimo ir energetikos projektus – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ bei elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa, teigia Baltijos Asamblėjos prezidentas.

Šiaurės tarybos sesijoje Janis Vucanas tvirtino, kad abiejų regionų bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas procesas. Tiek jis, tiek ir kiti BNS kalbinti politikai akcentavo regionų kooperacijos poreikį kovojant su klimato kaita.

„Šiandien (trečiadienį – BNS) savo kalboje paprašiau Šiaurės šalių partnerių, ypač priklausančiųjų ES, paramos kalbant apie naujo laikotarpio daugiametę finansinę programą – mums reikalinga parama finansuojant „Rail Baltica“ projektą. Taip pat svarbus ir elektros tinklų sinchronizavimas. Reikalinga parama – turint omenyje tiek finansavimą, tiek ir aplinkosaugos klausimus tiesiant jungtį Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – BNS sakė J. Vucanas.

Islandijos premjerė Katrin Jakobsdottir pažymėjo, kad abiejų regionų bendradarbiavimas jau intensyvus, o Islandija yra viena iš jo rėmėjų. Baltijos šalys, pasak jos, gali pasiūlyti sprendimų klimato kaitos kontekste.

„Manau, kad Baltijos šalys gali daug pasiūlyti, pavyzdžiui, kalbant apie technologijas. Mes suformavome Šiaurės šalių viziją, būtų įdomu išgirsti iš Baltijos šalių, kaip jų klimato veiklos planai gali derėti su ta vizija“, – sakė K. Jakobsdottir.

Šiaurės tarybos prezidentas Hansas Wallmarkas, paklaustas, kuo Baltijos šalys gali prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo ir ko gali išmokti vienas iš kito abu regionai, paragino kiekvieną šalį būti aktyvesnę.

„Klimatas ir aplinka yra viena iš kertinių problemų. Manau, kad kiekviena šalis ar kiekvienas politikas, jeigu turi gerų idėjų ar pavyzdžių, turi leisti apie tai žinoti kitiems (...) Asmeniškai labai palankiai žvelgiu į naujas technologijas ir jeigu žmonės turi ateities sprendimų, turime juos išgirsti. Tarkime, CO2 surinkimas ir saugojimas, naudojimas kitoms reikmėms yra įdomi sritis“, – teigė H. Wallmarkas.

Pasak J. Vucano, būta laikotarpio, kai Baltijos šalys mokėsi iš Šiaurės regiono partnerių, pavyzdžiui, kaip organizuoti parlamentinį bendradarbiavimą. Tačiau situacija keičiasi ir dabar matyti, kad visi semiasi patirties vieni iš kitų.

„Turiu pasakyti, kad yra sričių, kur mes pažengėme labiau, tarkime, švietimas – Baltijos šalyse pastaruoju metu susitarėme dėl automatinio aukštojo mokslo diplomų pripažinimo, šis procesas tebevyksta Šiaurės regione“, – kalbėjo Latvijos politikas.

J. Vucanas tarp sektorių, kuriuose Baltijos šalys gali pasidalyti gerąja praktika, įvardijo viešuosius pirkimus medicinoje, gynyboje, bendradarbiavimą klimato srityje.

„Žvelgiant į perspektyvą, žinoma, klimato kaita yra vienas iš svarbiausių klausimų abiem regionams. Galbūt dar aktualesnis Šiaurėje, nei mūsų šalyse, bet, pavyzdžiui, Asamblėjai kitąmet pirmininkaus Estija ir jos vienas iš prioritetų yra klimato kaita bei tai, ką visos trys Baltijos šalys gali daryti šiuo klausimu“, – sakė J. Vucanas.

Stokholme, Švedijoje, spalio 29–31 dienomis vyksta 71-oji Šiaurės tarybos, skatinančios Šiaurės šalių parlamentų bendradarbiavimą, sesija. Su tarybos veikla glaudžiai susijusi ir Šiaurės ministrų taryba – vyriausybinio bendradarbiavimo forumas.

-----

Žurnalisto kelionės į Stokholmą transporto išlaidas apmokėjo Šiaurės ministrų taryba. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.