Pasaulyje

2019.11.03 07:00

Prie stalo, o ne „valgiaraštyje“ norinti būti Estija kurso nekeičia, bet Rusija naudos ieškos ir čia

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.11.03 07:00

Po pirmojo susitikimo su Vladimiru Putinu 2001-aisiais, George`as W. Bushas sakė pažvelgęs jam į akis bei pamatęs tiesaus ir patikimo žmogaus sielą, visgi susitikimuose su Rusijos lyderiu lengviau ieškoti pragmatinių interesų. Ko ieškojo, ką rado ir dar tikisi rasti Estijos prezidentė?

Kersti Kaljulaid, balandį susitikusi su V. Putinu Maskvoje, liko ne itin suprasta Lietuvoje, kurios pagrindiniai pretendentai į prezidentus kaip tik tuo metu kalbėjo nematantys reikalo keisti nusistovėjusios praktikos – jokių aukšto rango politinių ir diplomatinių kontaktų.

Prieš kiek daugiau nei savaitę pats V. Putinas sulaukė oficialaus kvietimo atvykti į Estiją, 8-ąjį finougrų tautų kongresą, kuris kitąmet įvyks Tartu. Estijos žiniasklaidoje tabu nėra ir galimas K. Kaljulaid dalyvavimas kitų metų gegužės 9-osios minėjime Maskvoje, tačiau prezidentės spaudos tarnyba praėjusią savaitę teigė tokio kvietimo dar nesulaukusi.

Ateičiai planuojant naujus pokalbius, iš pašnekesio balandį išpešti nieko svarbaus, jei ir tikėtasi, rodos, nepavyko.

„Blogiausiu atveju, jeigu ji nieko nelaimėjo ir dėl nieko nebuvo susitarta, tai Estijai nepakenkė“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Estijos prezidentės, konstituciškai labiau apribotos, negu yra, pavyzdžiui, Gitanas Nausėda, žingsniai jos pačios šalyje susilaukė kritikos, bet ne griežtų demaršų, kurie verstų atsisakyti planų. LRT.lt kalbinti politologai sako, kad pokyčius diktuoja ir Estijos vidaus situacija, ir tarptautinis fonas.

Taip pat skaitykite

Ne valgiaraštyje, bet prie stalo

Estijos prezidentė dar pavasarį teigė, kad sunku, bet būtina kalbėtis su tais, kuriems dažnu klausimu prieštarauji. Be to, Baltijos valstybių saugumas esą dažnai tampa diskusijų objektu be jų pačių dalyvavimo. „Nenoriu būti valgiaraštyje, noriu būti prie stalo“, – vaizdžiai aiškino K. Kaljulaid.

Politologas K. Girnius sutinka, kad Estija, tikėtina, bando demonstruoti diplomatinę brandą – nebebūti valstybe, kuri tik kalba apie Rusijos grėsmes visuose forumuose ir formatuose. Pati K. Kaljulaid neseniai yra sakiusi, kad Europos Sąjungoje jaučiamas nuovargis Ukrainos tema, tad tarsi nekeista, jog ieškoma naujų impulsų padėčiai išjudinti.

„Manau, norima parodyti, kad „mes nebijome“ – nemanome, kad susitikimas su Putinu pavojingas“, – sako K. Girnius. Kaip priduria docentas, Vakarų valstybių ratas, kuriam „noras kalbėtis“ atrodys pagirtinai, vėl gana nemažas. Pavyzdžiui, Emmanuelis Macronas ir pats neseniai rodė signalus, jog kitąmet gali atvykti į Pergalės dienos paradą.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas pažymi vidines aplinkybes, dėl kurių Estija gali pagrįstai norėti nugludinti kampus.

„Bet koks santykių šiltinimas su Rusija lemiamas pirmiausia pragmatinių interesų – galbūt ekonominių, o nepamiršti reikėtų ir to, kad beveik trečdalį gyventojų Estijoje sudaro rusų kilmės piliečiai, todėl tiek Latvija, tiek Estija dėl didesnės vidinės ramybės visada buvo linkusios turėti geresnius santykius su Rusija. Galbūt tikimasi atgauti dalį rinkos – reikia nepamiršti, kad Sankt Peterburgas visai netoli nuo Estijos sienos, tad potenciali vartotojų koncentracija yra šalia“, – sakė VDU mokslininkas.

Be kita ko, Estija ir Rusija išlieka nepasirašiusios sutarčių dėl valstybių sienos – tokio neišspręsto klausimo neturi nei lietuviai, nei latviai.

„Galbūt tai padėjo šiek tiek suprasti, kas tai yra per žmogus“, – ir tokios aplinkybės neatmeta K. Girnius. „Aš manau, tai taip pat yra svarbus dalykas, galime prisiminti, kad kai Kubilius, kaip premjeras, ir Grybauskaitė, kaip prezidentė, susitiko su Putinu, abu buvo patenkinti, nes sakė galėję geriau įžvelgti jo mąstyseną. Estijos prezidentė tokią progą turėjo“, – svarstė pašnekovas.

K. Kaljulaid turi ir pavyzdį, į kurį galbūt norėtų lygiuoti Estiją – bendrą 1340 km sieną su Rusija turinti Suomija pernai netgi tapo vieta Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimui.

„Estija galbūt tampa pragmatiškesne mokydamasi iš savo šiaurinių kaimynų suomių, kurie nepaisant sankcijų, Rusijos agresijos Ukrainoje, palaiko dialogą su Rusija, nebūdami NATO nariai jie mato save neutralia valstybe, kuri leidžia sau diskutuoti“, – LRT.lt sakė G. Česnakas.

Prezidentės – dar ne viskas

Tačiau Estijos prezidentės pastangos būti matomai ir aktyviai užsienio politikoje – o nuolaidesnis požiūris į Rusiją tai garantuoja – dar nelygu pasikeitusiam šalies užsienio politikos kursui.

Estų žurnalistas Toomas Sildamas visuomeninio transliuotojo portale ERR publikuotame komentare rašo, jog sunku įsivaizduoti valdančiosios koalicijos sutarimą Rusijos politikos atžvilgiu. Centro partija ir dešiniųjų „Isamaa“ bei EKRE nesugebėjo susitarti dėl jau minėtos sienos sutarties ratifikavimo, todėl apie drąsesnius ir neordinarius žingsnius šioje srityje kalbėti neverta.

„(...) galime kalbėti tik apie malonius, bet izoliuotus susitikimus, kurie neturi tęsinio“, – apie dvišalius santykius su Rusija spalį rašė T. Sildamas.

Vis dėlto, iš izoliacijos ištrūkti siekiančiai Rusijai nei tai, nei konstitucinis vaidmenų pasidalijimas Estijos užsienio politikoje nėra itin svarbu.

„Rusijai tai – naudinga, jai tai yra dar viena šalis, su kuria vyksta jeigu ne dialogas, tai bent jau normalūs susitikimai“, – sako K. Girnius. Su tuo sutinka ir G. Česnakas. Nors kol kas to nebuvo matyti, politologas atkreipia dėmesį, kad Baltijos valstybių pozicijų išsiskyrimus ji taip pat gali mėginti parodyti sau palankiai.

„Rusija dažnai mėgsta žaisti periodinį Baltijos šalių susipriešinimą pagal tai, su kuo ji turi geresnius santykius. Tai Estija, tai Latvija į tai patekdavo, senokai jau tas buvo su Lietuva, bet iš esmės ji mėgsta tarsi rodyti, kad viena valstybė yra geresnė ir būtų sektinu pavyzdžiu“, – sako VDU politologas.