Pasaulyje

2019.10.21 19:23

Katalonijos krizė temdo būsimus Ispanijos rinkimus

Rūta Androšiūnaitė, BNS2019.10.21 19:23

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir opozicijos lyderis pirmadienį apsilankė Barselonoje, kad susitiktų su policija, bandančia suvaldyti Katalonijos separatistų smurtą per krizę, kuri gali paveikti kitą mėnesį įvyksiančius visuotinius rinkimus.

Vizitas įvyko P. Sanchezui sulaukiant vis daugiau kritikos dėl veiksmų bandant suvaldyti krizę, kilusią prieš savaitę, kai Aukščiausiasis Teismas devyniems separatistų lyderiams skyrė ilgas įkalinimo bausmes dėl nesėkmingo 2017 metų bandymo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.

Per pastarąją savaitę buvo sužeisti beveik 600 žmonių, iš kurių du vis dar yra kritinės būklės. Per protestus buvo padeginėjami automobiliai, deginamos barikados, į policininkus buvo svaidomi akmenys. Policija atsakė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

Kas vakarą prasiverždavęs smurtas dominavo Ispanijos naujienų pranešimuose ir sulaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, bet Madridas kol kas nedemonstravo didelio noro tiesiogiai įsikišti, nors ne kartą ragino regiono prezidentą Quimą Torrą (Kimą Torą) pasmerkti neramumus.

Krizė nepadėjo ir valdantiesiems socialistams: pirmadienį paskelbti virtinės apklausų rezultatai rodo didėjant paramą opozicinei konservatorių Liaudies partijai (PP).

Jei rinkimai vyktų šiandien, socialistai laimėtų 117 iš 350 vietų parlamente – mažiau nei 123 vietas, kurias ji gavo per balandžio rinkimus. Tuo metu PP, balandį gavusi 66 mandatus, dabar gautų 103 vietas, rodo interneto laikraščio eldiario.es apklausa.

Atimti autonomiją

Sakydamas kalbą policijos būstinėje P. Sanchezas pripažino, kad krizė dar nesibaigė, bet perspėjo, kad vyriausybė nenusileis.

„Akivaizdu, jog radikalai, kurie griebiasi smurto, nusprendė, kad Barselona bus jų veiksmų teatras siekiant paskleisti [informaciją apie] jų nusiskundimus žmonėms Ispanijoje ir užsienyje“, – sakė premjeras, prieš susitikdamas su sužeistais pareigūnais ligoninėje.

„Nors tiesa, kad krizė nesibaigė, turime bandyti toliau. Jie nori pabloginti padėtį, bet mes daug atkaklesni, daug ryžtingesni“, – sakė jis.

PP lyderis Pablo Casado (Pablas Kasadas) savo apsilankymu Barselonoje pasinaudojo kaip proga pareikalauti vyriausybės „intensyvinti operacijas“ prieš ramybės drumstėjus ir paragino užtikrinti „nedelsiamą saugumo sugrįžimą... į Katalonijos gatves“.

P. Sanchezą oponentai nekart kritikavo dėl švelnios pozicijos separatistų atžvilgiu. Griežtai prieš separatistus nusistačiusi partija „Ciudadanos“ sekmadienį pareikalavo Madrido nušalinti Q. Torrą ir sustabdyti Katalonijos autonomiją, kaip buvo padaryta 2017 metais.

Kol kas P. Sanchezas atsisako kalbėtis su Q. Torra, nors šis ragino surengti derybas „be sąlygų“, tikriausiai bandydamas užsitikrinti susitarimą dėl referendumo nepriklausomybės klausimu. Madridas tai atmeta ir sako, kad konstitucija to neleidžia.

„Liaukitės melavęs“

P. Sanchezo pavaduotoja Carmen Calvo britų laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad Q. Torra turėtų „liautis nepakenčiamai melavęs“.

„Politine prasme didžiausia nepriklausomybės judėjimo problema yra ta, kad jie melavo katalonams“, – sakė ji.

„Jie jiems pasakė, kad skilimas įmanomas, kad teisė į apsisprendimą egzistuoja tokioje demokratijoje kaip Ispanija, o tai – visiškas melas. Nei šioje, nei jokioje kitoje demokratijoje nėra teisės vienašališkai atsiskirti“, – pareiškė C. Calvo.

P. Sanchezo vyriausybė neigia, kad dabartiniai neramumai yra politinio pobūdžio. Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė-Marlaska) pirmadienį pavadino tai „iš esmės viešosios tvarkos krize“.

Nors savaitgalį į Barseloną sugrįžo santykinė ramybė, maždaug 500 aktyvistų pirmadienį mitingavo miesto centre reikalaudami P. Sanchezo „sėsti ir kalbėtis“. Tuo metu radikali separatistų grupė, pasivadinusi Respublikos gynimo komitetais (CDR), ragino protestuotojus vakare susirinkti prie Vidaus reikalų ministerijos apsiginklavus dažų balionėliais.