Pasaulyje

2019.10.20 13:09

„Branduoliniai įkaitai“: pašlijus santykiams su Turkija, JAV svarsto savo ginkluotės Sirijos pašonėje likimą

LRT.lt2019.10.20 13:09

Turkijos pietuose esanti oro pajėgų bazė nuo 2016-ųjų nepavykusio perversmo kelia dilemą amerikiečiams – ką daryti su netoli Sirijos esančiomis bombomis šalyje, kurios karinė operacija piktina sąjungininkus, o politinė istorija pasižymėjo politiniais neramumais.

Pasak „New York Times“, JAV Valstybės ir Energetikos departamentai praėjusią savaitę slapčia svarstė apie galimybes perkelti apytikriai 50 taktinių branduolinių ginklų iš Inčirliko bazės, įkurtos per 400 km nuo pasienio su Sirija. Apie šią bazę išgirdo ir Lietuva, kai penktadienį buvo paskleista melaginga žinia apie branduolinės ginkluotės tariamą perkėlimą į šalį iš Turkijos. Žiniasklaidą pasiekęs esą Užsienio reikalų ministerijos pranešimas įvardytas kibernetine ataka.

Kaip „New York Times“ sakė anoniminis aukšto rango pareigūnas, Inčirliko branduoliniai ginklai šiuo metu esą yra tarsi Recepo Tayyipo Erdogano savotiški įkaitai. Juos išgabenti reikštų de facto nutraukti Turkijos ir JAV sąjungą, juos palikti – išsaugoti pažeidžiamą vietą, dėl kurios jau seniai privalėta imtis veiksmų.

Amerikiečių ir turkų santykiai leidžiasi nuokalne jau kurį laiką – po bandymo nuversti Recepą Tayyipą Erdoganą pastarasis apkaltino JAV gyvenantį įtakingą dvasininką Fethullah Guleną ir jo šalininkus, bet Vašingtonas jo išduoti nė nesvarsto. Pragmatizmą vertinantis Donaldas Trumpas nebuvo toks atlaidus, kai NATO narė Turkija šią vasarą pragmatiškai pasirinko rusiškas raketų sistemas vietoje amerikietiškų. D. Trumpui atitraukus karius iš šiaurinės Sirijos, čia pradėta Ankaros karinė operacija prieš kurdus jau kelias savaites tebėra dėmesio centre. Negana to, Turkijos artilerija beveik apšaudė ir JAV karius, tačiau aukų ar nuostolių išvengta.

Manoma, kad Inčirliko oro pajėgų bazėje esama apytikriai 50 bombų B61. Jų buvimas čia – vieša paslaptis, kurią neseniai patvirtino apie saugumą paklaustas D. Trumpas. Atsakęs, kad bazė yra „puiki“ ir „labai galinga“, JAV prezidentas priminė, jog Turkija yra NATO narė, o su aljanso partneriais reikia sutarti.

Problemiška istorija

Incirliko bazė JAV kariuomenės inžinierių pastangomis įkurta Antrojo pasaulinio karo pradžioje, o 1952 m., Turkijai prisijungus prie NATO, tapo svarbiu strateginiu Šaltojo karo objektu. Tuomet ji buvo arti ne tik Sirijos, bet ir Sovietų Sąjungos, kurią lėktuvai galėjo pasiekti per valandą. Inčirliko bazėje amerikiečiai priglobė naikintuvus, bombonešius ir šnipų lėktuvus, o branduolinių ginklų dislokavimas turėjo ne tik strateginės svarbos, tačiau kartu reiškė ir pasitikėjimą aljanso partnerėmis.

Kubos krizės fone JAV Gynybos sekretorius Robertas McNamara nerimavo, kad branduoliniais ginklais prieš Sovietų Sąjungą turkai gali pasinaudoti savavališkai, rašo „The New Yorker“, o 1974-aisiais, kuomet Turkija atsidūrė ant karo slenksčio su Graikija, amerikiečiai iš pastarosios savo branduolinę ginkluotę pašalino, o saugomus Turkijoje modifikavo į neoperuojamus.

Tačiau potenciali grėsmė išlieka, ją akcentuoja tiek dalis gynybos ekspertų, tiek kai kurie politikai. Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris plačiai NATO teritorijose išdėstytus branduolinius ginklus pavadino „absoliučiai beprasmišku“ dalyku ir viliojančiu taikiniu teroristams.

Inčirliko bazė yra akylai saugoma, tačiau tai, kas 2016 m. liepą įvyko Turkijoje, vaizduotę reikšmingai praplečia. Vienas pagrindinių perversmo židinių buvo karinėse oro pajegose – Inčirlike dislokuoti F-16 naikintuvai turėjo būti panaudoti puolant Turkijos parlamentą, o tarp apkaltintųjų sąmokslininkų buvo ir karininkas iš šios bazės.

Jeffrey Lewisas, Rytų Azijos branduolinio ginklo neplatinimo programos vadovas Jameso Martino centre Middlebury koledže, prieš trejus metus leidinyje „Foreign Policy“ rašė, jog „oro pajėgų bazė nėra tvirtovė, ji nesutverta apgulties atlaikymui labiau negu eilinė ambasada“, nors pats branduolinis arsenalas ir apsaugotas išmaniomis sistemomis.

Apytikriai penkios dešimtys B-61 bombų sudaro maždaug 25 proc. viso NATO branduolinio arsenalo. Vienos jų galingumas gali varijuoti nuo 0,3 iki 170 kilotonų, palyginimui – Hirošimą sunaikinusi bomba siekė maždaug 15 kilotonų, rašo „New Yorker“.