Pasaulyje

2019.10.18 09:29

Balkanų šalys Europos Sąjungos greitu metu nepapildys: aktyviausiai pasipriešino Prancūzija

Nausėda: tai yra nusivylimas
BNS2019.10.18 09:29

Europos Sąjungos lyderiams penktadienį nepavyko susitarti dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į bloką derybų. Tai buvo naujas smūgis šių valstybių viltims dėl narystės.

Derybos viršūnių susitikime penktadienį paryčiais baigėsi nepriėmus sprendimo dėl galimos plėtros į Vakarų Balkanus, nors ginčai truko septynias valandas. Nepritariančiųjų stovyklai vadovavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Aklavietė susidarė kelios dienos po panašiai pasibaigusių ES užsienio reikalų ministrų derybų Liuksemburge. Dar anksčiau sprendimas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo derybų pradžios buvo atidėtas du kartus.

ES lyderiai ir visos narės, išskyrus Prancūziją, mano, kad Šiaurės Makedonija padėjo pakankamai pastangų deryboms pradėti, įskaitant ankstesnio pavadinimo „Makedonija“ pakeitimą Graikijai nuraminti.

Albanija sulaukė mažiau paramos, Nyderlandams ir Danijai drauge su Prancūzija pareiškus rimtų abejonių dėl jos pažangos vykdant reformas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė esąs nusivylęs, kad ES vadovai nesutiko pakviesti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos pradėti derybas dėl narystės bendrijoje.

„Tai yra tam tikras nusivylimas. Reikia pripažinti, kad konsensuso nepavyko pasiekti, nes trys valstybės nesutiko su sprendimu pakviesti derybų abi valstybes“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Visi pripažįsta, kad Šiaurės Makedonija padarė labai daug – pakeitė savo šalies pavadinimą, pakeitė konstituciją, darė viską, kad tą kvietimą gautų, todėl manau, kad sprendimo nebuvimas turės tam tikrų rimtų politinių pasekmių pačioje Šiaurės Makedonijoje“, – kalbėjo jis.

Prancūzija nepritaria

Europos Vadovų Taryboje derybos Albanijos ir Šiaurės Makedonijos klausimu sukėlė daugiausia ginčų ir baigėsi antrą valandą vietos laiku (3 val. Lietuvos laiku).

Prancūzija, kur ES plėtra yra opi tema visuomenėje, teigia, kad stojimo procesui reikia reformų ir Skopjė bei Tirana turėtų palaukti, kol jos įvyks.

ES plėtrai į Balkanus besipriešinantys prancūzai sako, kad naujos narės dažnai nepaiso bendrų Europos vertybių, be to, visuomenė nenori dar didesnės imigracijos.

Kritikai atkerta, kad ES neveikimas galėtų pakurstyti nacionalistų judėjimus ir didintų Rusijos bei Kinijos įtaką Balkanų regione.

Prieš ES viršūnių susitikimą būsimoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad „ženklai nėra geri“ Albanijai ir Šiaurės Makedonijai, bet paragino lyderius neužtrenkti durų šioms šalims.

„Esu visiškai tikra, kad šios dvi šalys dėjo didžiules pastangas, kad įvykdytų Europos normas, ir aš labai norėčiau, kad jos gautų pozityvų signalą“, – ketvirtadienį sakė ji.

Per ES užsienio reikalų ministrų šios savaitės susitikimą Prancūzija blokavo bandymus atskirai spręsti šiuos du atvejus.

Prancūzų nenoras nusileisti šiuo klausimu piktina kai kurias kitas ES šalis, kurios perspėja, kad Bendrija praras pasitikėjimą Balkanuose, jei netesės savo pažadų.

Paryžius nenori atverti durų naujoms narėms, kol problemos dėl korupcijos ar teisinės valstybės dabartinėse rytinėse narėse, tokiose kaip Rumunija ir Vengrija, griauna ES vienybę.