Pasaulyje

2019.10.16 14:09

LRT trumpai: Kinijos branduolinė galia ir kodėl kovinės galvutės slepiamos požeminiuose tuneliuose

LRT.lt2019.10.16 14:09

Prieš 55 metus Kinija pirmą kartą išbandė savo sukurtą branduolinį ginklą ir šiandien yra viena iš 5 oficialiai pripažįstamų branduolinių galybių. Šalis turi apie 290 iš beveik 14 tūkst. branduolinių kovinių galvučių ir vis daugiau laivų, lėktuvų bei sausumos ginkluotės gali smogti šiais užtaisais.

LRT.lt trumpai apžvelgia Kinijos branduolinius pajėgumus.

Dauguma Kinijos branduolinių galvučių yra paslėptos požeminėse saugyklose, o ne sumontuotos įvairiuose ginkluose, kaip kitose šalyse.

Kinijos branduolinius užtaisus gali nešti įvairaus nuotolio balistinės raketos. DF-41 yra ilgiausio nuotolio tarpžemyninė balistinė raketa.

Kinijos branduolinė programa siejama su Liaudies Respublikos įkūrėju ir pirmuoju lyderiu Mao Zedongu. 1957 metais dar prieš šaliai sukuriant savo branduolinį ginklą apie branduolinio karo galimybę atsiliepė taip: „Nebijau branduolinio karo. Pasaulyje yra 2,7 mlrd. žmonių, nesvarbu, jei kai kurie žus. Kinijos populiacija siekia 600 mln. Net jei žus pusė iš jų, gyvi liks 300 mln. Nebijau nieko.“

JAV karinės žvalgybos vertinimu, Kinija per dešimtmetį dvigubai padidins savo branduolinių ginklų atsargas, dabar siekiančias apie 290 galvučių. Šalis galvučių skaičiumi nusileidžia Rusijai, JAV ir Prancūzijai. JAV branduolinius ginklus modernizavo prieš beveik 20 metų, todėl technologiškai nusileidžia kitoms šalims kai kuriais pajėgumais.

Pekinas turi virš 1 tūkst. vidutinio nuotolio žemyninių raketų, kurios galėtų suduoti smūgį JAV ir sąjungininkų bazėms regione. Tokių raketų kūrimą JAV ribojo su Rusija pasirašyta INF sutartis, nutraukta 2019 metais.

Kinijos kariniai lėktuvai, laivai gali gabenti branduolinius ginklus ir suduoti smūgį jais, tačiau didžioji dalis kovinių galvučių yra saugomos.

JAV pripažįsta, jog galimybės suduoti smūgį šiems slaptiems tuneliams yra ribotos.

Kinijos branduolinė strategija nurodo, jog šalis nesuduos pirmojo branduolinio smūgio, bet išgyvens ataką ir atsakys iš slėptuvių iškeltais ginklais. Tai reiškia, jog reikšmingai nedidindama branduolinio arsenalo, Kinija šias lėšas skiria konvencinių karinių pajėgų aprūpinimui, tačiau ginklų turėjimas vis tiek veikia kaip atgrasymo priemonė, rašo „Business Insider“.