Pasaulyje

2019.10.20 21:00

Baltarusija surašo gyventojus: „penktąja kolona“ vadinti lenkai bijo prisipažinti, o baltarusiai ieško savo lenkiškų šaknų

LRT.lt2019.10.20 21:00

Baltarusijoje spalį vyksta visuotinis gyventojų surašymas, paskutinį kartą tai buvo daryta 2009-aisiais. Šalyje gyvenantys lenkai tikisi, kad išaugęs bendruomenės skaičius taps daug pasiekti galinčia politine galia, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL).

1999–2009 metais Baltarusijoje žmonių, laikančių save etniniais lenkais, skaičius sumažėjo beveik 25 proc. – nuo maždaug 400 000 iki 300 000.

Aktyvistai tuo nesistebi. Jie teigia, kad ilgametis prezidentas Aliaksandras Lukašenka palaužė šalies lenkų bendruomenę, atsisakydamas pripažinti didžiausią juos atstovaujančią organizaciją, nusitaikydamas į jos lyderius bei palaikydamas valdžiai palankią alternatyvą.

Sieną su Lenkija turinčioje šalyje teisė į išsilavinimą lenkų kalba yra pamažu griaunama, rašo „RFE/RL“. Vienintelis lenkų vaikų darželis buvo uždarytas prieš kelis metus. Pasak aktyvistų, šalyje, kurioje gyvena 9,5 mln. žmonių, valdžia taip pat apribojo registraciją į dvi likusias vidurines mokyklas, kuriose mokoma lenkų kalba.

Tuo pačiu metu, dalis žmonių stengiasi fiktyviais duomenimis įrodyti lenkų kilmę ir gauti „Lenkišką kortelę“, kuri suteikia teisę baltarusiams dirbti ir studijuoti ES šalyse narėse, rašo „RFE/RL“.

Kampanijos „Prisimenu, kas esu“ lyderis teigia, kad kai kurie Baltarusijoje gyvenantys lenkai bijo pripažinti savo kilmę, nes mano, kad tai gali paskatinti priekabiavimą ar net persekiojimą, kaip sovietmečiu.

„Mes vykdome šią kampaniją, norėdami priminti jauniems lenkams, kas jie yra. Mes kreipiamės tik į lenkų kilmės žmones,“ – „RFE/RL“ teigė Miraslau Kapcevičius, „Jaunimo Kresy fondo“ lyderis, kuris tikisi padidinti save etniniais lenkais save laikančių piliečių skaičių surašyme.

Fondo feisbuko puslapyje, žmonės kėlė savo nuotraukas, daugelis laikė plakatus su fraze: „Prisimenu, kas esu!”

Kaltinimai ribojant moksleivių skaičių

Anot „RFE/RL“, Baltarusijoje etniniai lenkai dažniausiai gyvena srityse, kurios buvo Lenkijos dalis Antrojo pasaulinio karo metu. Daugiausia etninių lenkų gyvena Gardino ir Bresto regionuose – dviejose srityse, kuri fondas yra aktyvus.

M. Kapcevičius, kaip ir kiti, yra įsitikinęs, kad tikrasis etninių lenkų skaičius Baltarusijoje yra daug didesnis nei nurodyta oficialiuose duomenyse. Jis sako, kad kuo daugiau lenkų dalyvaus spalį vykstančiame surašymą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Jis tikisi, jog didesnis lenkų kilmės baltarusių skaičius suteiks šiems daugiau politinės įtakos, padėsiančios įvykdyti jų reikalavimus, kurių pagrindinis – teisė mokytis lenkų kalba, rašo „RFE/RL“.

Baltarusijoje dabar yra tik dvi lenkų kalbos vidurinės mokyklos – Gardine ir Valkaviske. Abi šio mokyklos pastatytos 10 deš. viduryje, jas finansuoja Lenkija.

2015 metais Lenkų sąjunga Baltarusijoje (ZPB), propaguojanti lenkų kalbą ir kultūrą, apkaltino Gardino regiono švietimo srityje dirbančią valdžią ribojant į dvi lenkų mokyklas priimamų vaikų skaičių, rašo „RFE/RL“.

Valdžios santykiai su lenkų mažuma visada buvo įtempti. 2005 m. A. Lukašenka pavadinimo etninius lenkus „penktąja kolona“, nusiteikusia destabilizuoti jo režimą.

„Visiškai įprasta praktika“

„Atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria lenkai Baltarusijoje, „Prisimenu, kas esu!“ kampanija yra „visiškai įprasta praktika“ – teigia ZPB aktyvistas žurnalistas Andrejus Pačobutas.

„Jei kas nors ragina lenkus pasakyti, kad jie yra lenkai, esant sąlygoms, kai vyriausybė ir dalis pilietinės visuomenės yra įtikinta, kad Baltarusijoje nėra lenkų, o joje gyvena tik polonizuoti baltarusiai, tada šis kreipimasis yra visiškai įprastas“ – „RFE/RL“ teigia vyras.

Jis mano, kad lenkai gali slėpti savo tapatybę kaip sovietmečiu iš dalies bijodami, kad tai galėtų sustabdyti jų karjerą. Be to, aktyvistas mano, kad A. Lukašenkos vyriausybė gali sumažinti tautinių mažumų skaičių, norėdama paaiškinti bendrą Baltarusijos gyventojų sumažėjimą 650 tūkst. žmonių.

Viską labai apsunkina tai, kad pasak M. Kapcevičiaus, kai kurie Baltarusijos piliečiai, trokšdami geresnio darbo, studijų ar gyvenimo Europos Sąjungoje, reikalauja lenkiškos tapatybės neturėdami tam jokio pagrindo.

„Jaunų žmonių, norinčių gauti „Lenkijos kortelę“, skaičius didėja. [Lenkijos] konsulate jie pasirašo dokumentą, kuriame teigiama, kad jie yra lenkai. Bet iš tikrųjų jie yra [etniniai] baltarusiai ar rusai“ – pasakoja M. Kapcevičius.