Pasaulyje

2019.10.15 21:25

Švedijoje išaugęs nusikalstamumas danus privertė grąžinti pasienio patikras: ar padėtis tikrai tokia grėsminga?

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.10.15 21:25

Išaugęs nusikalstamumas Švedijoje nebėra tik šalies vidaus problema – po vasarą Danijoje įvykdytų nusikaltimų, kurių gijos vedą į kaimynystę, tarp Šengeno erdvei priklausančių valstybių grįžta patikrinimai pasienyje. Kol kas – laikini.

Sustiprinta sienos apsauga ir patikros ties Oresundo tiltu, jungiančiu Švediją ir Daniją, įsigalios nuo lapkričio 12-osios, o jau kurį laiką danai akyliau prižiūri ir pietinę sieną su Vokietija.

Danijos teisingumo ministras Nickas Hekkerupas praėjusią savaitę paaiškino, kad taip bus siekiama užkirsti kelią nusikalstamumo plitimui, išvengti nelaimių, kuriomis buvo pažymėta pastaroji vasara – Kopenhagoje buvo įvykdytas sprogdinimas mokesčių inspekcijos pastate, o Herleve nužudyti du žmonės. Dėl abiejų kaltinami asmenys, į Daniją patekę iš Švedijos.

Velnias detalėse

„Pažiūrėkite, kas praėjusią naktį įvyko Švedijoje. Švedijoje. Kas galėtų tuo patikėti? Švedijoje jie įsileido didžiulį skaičių. Jie turi problemų, kurių nelaikė įmanomomis“, – 2017 m. vasarį susitikime su rėmėjais sakė Donaldas Trumpas, ir netrukus buvo pajuoktas, mat pastaroji naktis Švedijoje buvo be jokių incidentų.

Vis dėlto problemas dabar pripažįsta ir patys švedai, tačiau taip paprastai įvardyti kaltųjų negali – nusikaltėlių pagal tautinę ar etninę priklausomybę šalies policija nerūšiuoja, todėl ir tokios statistikos nėra. Švedija, palyginti, tebėra viena saugiausių šalių pasaulyje, tačiau seksualinių, smurtinių nusikaltimų ir tyčinių nužudymų skaičius pastaraiais metais išaugo, atitinkamai padidėjo ir visuomenės nesaugumo jausmas, atsiskleidžiantis apklausose.

Jeigu 2009 m. pranešimų apie seksualinius nusikaltimus (įskaitant prievartavimo, priekabiavimo, tvirkinimo atvejus) užfiksuota 15 693, tai pernai jų buvo 22 476. Prieš dešimt metų nuteistų už seksualinius nusikaltimus asmenų Švedijoje buvo 1090, praėjusiais metais jų skaičius siekė 1374.

Tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimų šuolis fiksuojamas nuo 2015-ųjų, kai Vakarų Europos šalys, ne išimtis ir Švedija, plačiau atvėrė duris migrantams, suteikia argumentų tokiai politikai dažnai prieštaraujantiems konservatyviems dešiniesiems.

Teisingumo ministerijos kuruojama Nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba (BRA) konstatavo, kad nėra nepagrįsta manyti, jog „2015 m. atvykę prieglobsčio prašytojai yra padidintos rizikos grupėje, nes didelė dalis jų yra vyrai ir didelė dalis yra nelydimi vaikinai“, tačiau institucijos vertinimu, statistiškai nėra tikėtina, jog drastiškas nusikaltimų prieaugis yra sietinas būtent su imigrantais.

Šuolis šioje nusikalstamumo grafoje užfiksuotas ir tarp 2005 ir 2008 metų, tačiau tai lėmė praplėsta „seksualinės prievartos“ kategorija – į ją įtraukti nusikaltimai, kurie kai kuriose kitose šalyse būtų traktuojami kaip priekabiavimas.

Aišku tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamumas Švedijoje, Vakarų standartais, šiandien gana didelis dėl teisinės bazės. Kiekvienas seksualinio smurto atvejis šalyje fiksuojamas kaip atskiras, net jeigu tai tęstinis, pasikartojantis procesas, koks dažnai egzistuoja probleminėse šeimose. Kitaip tariant, statistikoje atsiduria ne aukos pareiškimas apie seksualinį smurtą, o visa jo apimtis – tiek nusikalstamos veiklos atvejų, kiek jų įmanoma nustatyti.

Nusikalstamumas tarpsta atskirtyje

Gaujų smurtas – kitas švedus neraminantis reiškinys. Praėjusiais metais per daugiau kaip 300 policijos užfiksuotų susišaudymų buvo nužudyti 45 žmonės, 135 sužeisti.

BRA apklausa rodo, kad palyginti su 2007 m., jaučiančių nerimą dėl nusikalstamumo visuomenėje padaugėjo 6 proc. – nuo 37 iki 43 proc. Paklausti, ar savo rajone naktį jaučiasi nesaugūs, teigiamai anuomet atsakė 25 proc. švedų, praėjusiais metais – 28 proc. Visgi anot statistikos, moterys Švedijoje dėl savo saugumo neužtikrintos kur kas labiau (36 proc. pernai, kai prieš 12 metų taip atsakė 19 proc. respondenčių).

Padažnėję smurtiniai gaujų tarpusavio santykių aiškinimaisi Švedijoje yra atkreipę ir pareigūnų, ir politikų dėmesį, tačiau griežtesnės bausmės už nelegalaus ginklo laikymą situacijos neišsprendė.

„Susišaudymai ir gaujų nusikaltimai gali būti išrauti tik tuomet, jeigu policijos pastangos bus suderintos su stipriu socialiniu sektoriumi ir gera mokykla“, – vasarą kalbėdamas prieš parlamentą sakė Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas, kurį opozicija laiko pernelyg minkštu dorojantis su problema, nors jis yra minėjęs, kad esant būtinybei atkurti tvarką į probleminius rajonus gali būti siunčiami ir Švedijos kariai.

Minkštu pavadinti būtų sunku gaujų, susitelkusių apie Stokholmą, Malmę ar Geteborgą, santykių aiškinimąsi – šiems jie naudoja kartais peilius, pistoletus, kartais automatus, rankines granatas ar kitokius sprogmenis. Dažnai nusikaltėliai ir jų aukos priklauso tai pačiai socialinei kategorijai – tai nedirbantys, dažnai vidurinio išsilavinimo neturintys vyrai, pirmos ar antros kartos imigrantai, jaunesni nei 35-erių, gyvenantys santykinai varginguose rajonuose aplink didmiesčius.

2012 m. septynias grupuotes studijavę Švedijos mokslininkai ištyrė jose esant didžiulę etninę įvairovę – apytikriai 42 proc. gaujų narių gimė Švedijoje, maždaug 76 proc. yra imigrantai arba jų palikuonys iš 35 valstybių.

Kai kuriuose Stokholmo rajonuose dirbančiųjų skaičius nuo kitų miesto dalių atsilieka 23 proc., o tarp pastovų darbą turinčių dažnas išgyvena iš minimalių pajamų. Atskirtyje ir nepritekliuje atsiranda ir prielaidos radikalizacijai – skaičiuojama, kad tarp 2012 ir 2016 m. apie 300 asmenų paliko Švediją ir išvyko į Iraką ar Siriją, kad galėtų prisijungti prie islamistų grupuočių.

Bet kriminalinėse suvestinėse situacija įvairesnė – baikerių gaujų nariai aukščiau aprašyto profilio neatitinka visiškai, o Švedijoje jie ilgą laiką garsėjo dėl prekybos narkotikais ar žmonių išnaudojimo (prostitucijos) organizavimo. Baikerių klubų tarpusavio konfliktai švedų teisėsaugai ypač problemiški buvo 1994-1997 m., ir nors dabar situacija gerokai aprimusi, su jais siejamo nusikalstamumo protrūkių vis dar nutinka.

Prieš kelias savaites švedų policija pranešė, kad aktyvių kriminalinių tinklų skaičius vien Stokholme ir jo apylinkėse pasiekė 50, pastebėta, kad į jas vis dažniau įsitraukia moterys. 2015 m. pareigūnai buvo identifikavę 39 gaujas, 2017 m. jų suskaičiuota 47, rašė Švedijos naujienų portalas „The Local“.