Pasaulyje

2019.10.14 16:52

Lenkijos politologas: valdantieji tikėjosi konstitucinės daugumos, bet politika slenka į dešinę

Andrius Balčiūnas, LRT.lt, LRT RADIJAS2019.10.14 16:52

Lenkijos parlamento rinkimuose valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partijai (PiS) surinko daugiausiai balsų, tačiau konstitucinės daugumos neturės. Kaip rodo baigiami skaičiuoti balsalapiai, šalies politika pasislinko į dešinę, nors į parlamentą sugrįžta ir kairiosios partijos, LRT.lt teigia Viešųjų reikalų instituto (ISP) Varšuvoje Socialinės politikos programos direktorius Dominikas Owczarekas.

Pirmadienį Lenkijos parlamento rinkimų rezultatai dar tik baigiami skaičiuoti, tačiau dabartiniais duomenimis, PiS pavyko užsitikrinti apie 44–45 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas itin didelis, nes prie balsadėžių atėjo apie 70 proc. rinkėjų.

„Rezultatai rodo, kad rinkėjų nuomonės itin pasidalinusios. Yra aiški perskyra tarp valdančiosios partijos ir kitų opozicinių partijų, galima jas suskirstyti į 2 didelius blokus, tai buvo sąmoningai daroma prieš rinkimus“, – teigia politologas D. Owczarekas

Jis pažymi, kad rinkėjai palaikė ne tik konservatyvią PiS partiją, bet ir naują kraštutinių dešiniųjų pažiūrų jėgą – Laisvės ir nepriklausomybės konfederaciją.

„Jie reprezentuoja, sakykim, neonacionalistinį požiūrį. Jis sumišęs su neoliberalia, ultraliberalia ekonomine programa. (…) Analizuojant rezultatus, ateina mintis, kad politinė scena Lenkijoje pasistūmė į dešinę”, – sako D. Owczarekas.

Kairiųjų sėkmė

Nors PiS rinkimuose gavo daugiausiai balsų, tačiau tikėjosi dar platesnio palaikymo ir po rinkimų neturės konstitucinės daugumos parlamente, todėl negalės vienpusiškai pakeisti Konstitucijos.

Tuo tarpu pagrindinė opozicnė Piliečių platforma, anot politologo, surinko mažiau balsų nei tikėjosi: „Didžiausias nusivylimas yra Piliečių platformos, jie tikėjosi daugiau balsų. Jų kampanija nebuvo itin dinamiška, šiek tiek senoviška, palyginti su itin modernia PiS kampanija. Lyderiai nebuvo itin charizmatiški, palyginus su kitais komitetais. Ir dienos gale jiems nepavyko įtikinti rinkėjų atiduoti balsus už juos.“

Anot politologo, šiandien daug lenkų sieja Piliečių platformą su jų ilgu buvimu valdžioje ir per pasaulinę finansinę krizę priimtais sprendimais, tuo metu didėjusiu nedarbingumu.

„Kairiųjų pažiūrų partija Lewica pateko į parlamentą po 4 metų petraukos, praėjusį kartą nepavyko to padaryti dėl mažo rinkėjų aktyvumo. (...) Šįkart kairiosios partijos sukūrė naują koaliciją ir surinko virš 12 proc., tiek ir tikėjosi pagal apklausas. Tai sėkmė kairiosioms partijoms, jų situacija buvo sudėtinga nebūnant parlamente, neturint priėjimo prie jas remiančių žiniasklaidos priemonių, priešingai nei PiS ir Piliečių platforma“, – teigia politologas D. Owczarekas.

Šiai minčiai pritaria ir LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiulis: „Žiniasklaida yra labai pasidalinusi. Daugelis nepriklausomų komentatorių atkreipia dėmesį, kad tai, jog valdantiesiems pavyko užvaldyti valstybinę žiniasklaidą, t.y. televiziją ir radiją, labai smarkiai prisidėjo prie šios pergalės. Todėl kad tiesiog skurdžiau gyvenančiuose regionuose yra daug mažesnė privačios, nepriklausomos žiniasklaidos sklaida, ir dauguma informacijos gaunama iš valstybinių kanalų, kurie skleidė, galima sakyti, labai palankią valdantiesiems informaciją.“

Taip pat prie kairiųjų partijų sėkmės prisidėjo jų aiški pozicija žmogaus teisių, partnerystės LGBT bendruomenės nariams klausimais, kur liberali Piliečių platforma šįkart nesiryžo užimti aiškios pusės.

„Piliečių platformai prasčiau sekėsi siūlyti lygybę užtikrinančią politiką, žmogaus teises ginančias priemones. O kairiesiems tai sekėsi geriau, jie tai darė atviriau. Jie buvo patrauklesni rinkėjams, siekiantiems daugiau teisių mažumoms, moterims, pilietinėms teisėms ir t.t.“, – teigia D. Owczarekas.

Prie šių partijų sėkmės prisidėjo ir itin didelis rinkėjų aktyvumas, rodantis rinkimų svarbą lenkams.

Rizikingi pažadai

Prieš rinkimus PiS dalino rizikingus pažadus: padidinti išmokas už vaikus, kelti pensijas bei padvigubinti minimalų mėnesinį užmokestį.

L. Vaičiulis teigia, kad tai padėjo valdantiesiems: „Atrodo, kad tai suveikė, rinkėjai teigiamai sureagavo į socialinius pažadus. Socialinės garantijos, pinigų perskirstymas, šiek tiek kitoks Lenkijos matymas, atkreiptas dėmesys į regionus, prasčiau gyvenančius žmones – tai suveikė, bet tai veikė jau pastaruosius ketverius metus.“

Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Okinčicas LRT RADIJUI teigia, jog opozicija pernelyg daug dėmesio skyrė valdančiųjų kritikai, užuot kūrusi savo kampaniją: „Opozicija nesukūrė per tuos ketverius metus savo nuosavos programos. Vienintelis opozicijos šūkis – kad valdančioji partija yra bloga. Bet žmonės ne iki galo pajuto, kad ji bloga, jie kiekvieną dieną jaučia, kad jie kažką žmonėms duoda.“

Vis tik, D. Owczarekas nurodo, jog opozicinės jėgos teikė siūlymus, kaip pagerinti lenkų gyvenimą, bet jie nebuvo revoliucingi: „Kiti komitetai taip pat turėjo pasiūlymų. Piliečių platforma siūlė kitokį mechanizmą kelti minimalią algą, kuri priklausytų nuo augančios vidutinės algos. (...) Lewica siūlė šiek tiek daugiau, nors mechanizmas veiktų gana panašiai (...) Konfederacijos ir kitų partijų siūlymai nebuvo plačiai aptarinėjami viešojoje erdvėje.“