Pasaulyje

2019.10.14 10:53

Katalonijos separatistų lyderiai nuteisti kalėti nuo 9 iki 13 metų

atnaujinta 13.30; buriamasi į protestus
LRT.lt, BNS2019.10.14 10:53

Ispanijos Aukščiausiasis teismas pirmadienį laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė devynis Katalonijos atsiskyrimo judėjimo lyderius. Už aktyvią veiklą siekiant regiono atsiskyrimo 2017 m. jiems skirtos įkalinimo bausmės nuo 9 iki 13 metų.

Buvusiam Katalonijos viceprezidentui Oriolui Junqueras skirta griežčiausia bausmė. Tiesa, švelnesnė negu reikalavo kaltintojai, siekę jo įkalinimo 25-iems metams.

Teismo nutartyje įvardijama, kad ši bausmė skirta „už kurstymą maištauti ir netinkamą valstybės lėšų naudojimą“.

Tuometis regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas lieka Belgijoje, į kurią pasitraukė netrukus po referendumo.

Jame 92.01 proc. katalonų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos, 7.99 proc. balsavo prieš. Rinkėjų aktyvumas siekė 43.03 proc., o Ispanijos Vyriausybė kritikuota už jėgos panaudojimą prieš demonstrantus, palaikiusius Katalonijos nepriklausomybę.

Aktyvistai rengiasi protestui

Dviejų didžiausių regiono nepriklausomybės šalininkų grupių – „Katalonijos nacionalinės asamblėjos“ (ANC) ir „Omnium Cultural“ – aktyvistai ragina sekėjus vakare mitinguoti, tačiau Barselonos centre jau galima pamatyti Katalonijos vėliavomis apsigaubusius besibūriuojančius žmones.

Artimiausiomis dienomis demonstrantai žygiuos iš penkių miestų į Barseloną, kur susirinks penktadienį. Tą dieną organizuojamas visuotinis streikas.

Radikalios separatistų grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais (CDR), aktyvistai taip pat žadėjo „siurprizų“. Sekmadienį jie buvo trumpam užėmę pagrindinę geležinkelio stotį Barselonoje, o paskui blokavo eismą vienoje pagrindinių miesto gatvių.

Katalonijoje buvo tyliai dislokuotos riaušėms parengtos policijos pajėgos, bet Vidaus reikalų ministerija atsisakė pateikti skaičius.

Daugeliui susidariusi situacija primena įtampą gatvėse prieš 2017 metų spalio 1-osios referendumą, kurį temdė policijos smurtas, ir prieš neilgai gyvavusią spalio 27-osios nepriklausomybės deklaraciją.

Pastarosiomis savaitėmis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas kalbėdavo, kad jo vyriausybė netoleruos jokio smurto, ir perspėdavo, kad nedvejodamas vėl sustabdytų Katalonijos autonomiją, kaip buvo padaryta prieš dvejus metus.

Susidariusi padėtis verčia nerimauti pagrindinę katalonų verslo lobistų grupę, kuri sakė, kad nors verdiktas padarys „reikšmingą emocinį poveikį“, svarbu reaguojant išvengti „verslo veiklos ar socialinės sanglaudos“ sutrikdymo.

Kurstymas maištauti, ne maištas

Pagal apibrėžimą rimčiausias kaltinimas „maištas“ reiškia „smurtingai ir viešai sukilti“, kad, be kitų dalykų, būtų galima „paskelbti nepriklausomybę [Ispanijos] teritorijos daliai“.

Tačiau kurstymas maištauti reiškia „viešai sukilti ir maištingai jėga arba kitu nelegaliu būdu neleisti“ taikyti įstatymų.

Teismas įvyko kelios savaitės prieš ketvirtus Ispanijos rinkimus per ketverius metus, tad Katalonijos klausimas vėl atsiduria politinių debatų centre.

Nors P. Sanchezo vyriausybė viliasi, kad teismo pabaiga gali suteikti naują postūmį dialogui, O. Junqueraso kairiojo sparno partija ERC yra sakiusi, kad tai neįmanoma be „amnestijos politiniams kaliniams ir tiems, kas yra tremtyje“.