Pasaulyje

2019.10.13 15:00

Advokatas iš Rusijos Markas Feiginas: taikus kelias rusų tautai – uždarytas, opozicija privalo radikalėti

Mindaugas Sėjūnas, LRT.lt2019.10.13 15:00

Rusijoje tęsiasi represijos ne tik prieš opozicijos lyderius, bet ir prieš jaunimą, išdrįsusį viešai reikšti nepasitenkinimą surežisuotais rinkimais, ketinimais atkirsti šalį nuo pasaulinio interneto tinklų. Šią savaitę Maskvos teismai atmetė apeliacijas ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.

Dviejų mažamečių vaikų tėvas Danila Beglec, truktelėjęs policijos pareigūną už rankos, praleis dvejus metus už grotų. Kirilas Žukovas, kepštelėjęs per Rusijos „Nacionalinės gvardijos“ pareigūno šalmą, nuteistas trejiems metams nelaisvės. Tinklaraštininkas Vladislavas Sinica nuteistas penkeriems metams nelaisvės, nes tviteryje neva paragino kerštauti žiauriai mitingus malšinančių „Rosgvardijos“ pareigūnų vaikams. Toks parodomasis susidorojimas su mitinguotojais įsiutino net buvusius Vladimiro Putino šalininkus.

Specialiai portalui LRT.lt pakalbintas buvęs grupės „Pussy Riot“ narių, Kremliaus kalintos Ukrainos lakūnės, politikės Nadeždos Savčenko advokatas, opozicionierius Markas Feiginas teigia, jog Rusija artėja kruvino scenarijaus link.

– Sakykite, kokios šiandien nuotaikos Maskvoje? Ką ruošiasi daryti opozicija, kokių imsitės tolimesnių veiksmų?

– Dabar vyksta diskusija dėl mitingų, kurie vyko siekiant, kad nepriklausomi kandidatai galėtų dalyvauti rinkimuose, bet jų iki rinkimų neprileido. Tai ir buvo pagrindinė protestų priežastis. Žinoma, protestuoti priežasčių yra ir daugiau, piketai vyksta ir dabar, būtent dėl represijų, kurios užgriuvo ant protestuotojų galvų. Mitinguotojus nuteisė dviems, trims ir net penkeriems metams. Sinicą nuteisė penkeriems metams už žinutę tvriteryje. Tviteryje juk žmonės bendrauja paukščių kalba, ir štai dėl vieno tokio „tvyto“ jį nuteisė penkeriems metams.

Ruošiamasi kurti naują organizaciją, vienijančią visas opozicines struktūras, kaip tai buvo 2012 metais, kuomet buvau grupės „Pussy riot“ advokatas. Taip pat iki 2011 buvau politinės tarybos „Solidarnost“, vadovaujamos Gario Kasparovo, Boriso Nemcovo, nariu. Dabar esu kvaziorganizacijos „Rusijos demokratinis forumas“ narys. Kodėl sakau „kvazi“? Todėl, kad ji egzistuoja užsienyje. Rusijoje visos politinės organizacijos sunaikintos. Žmonės arba sėdi, arba tų organizacijų neregistruoja. Rusijoje šiuo metu nėra nei partijų, nei politinių organizacijų.

– O jūs juk šiuo metu esat Maskvoje?

– Taip.

– Nebijote?

– Jei taip, turėčiau bijoti jau dvidešimt metų. Jei mane areštuos, vadinasi, sėsiu, vadinasi, mane palaikantys žmonės protestuos. Baimė – iracionalus jausmas, jei aplink į kalėjimus sodina žmones, o man atėmė advokato licenciją, persekioja įvairiausiomis baudomis. Aš tokiu atveju galiu tik užsiimti nukentėjusių žmonių gynimu, skleisti teisybę atspindinčią informaciją.

Visos visuomeninės organizacijos Rusijoje sunaikintos, veikia pavieniai žmonės, tokie kaip aš. Susivienyti mums sunku, nes labai aktyviai dirba specialiosios tarnybos. Jei jie įsigudrino daryti įtaką rinkimams Amerikoje, ką jau bekabėti apie rinkimus Rusijoje.

Šiandien vienintelis nepriklausomos informacijos šaltinis – internetas. Jokios nepriklausomos žiniasklaidos nėra. Visus kontroliuoja valdžia. Net ir liberalūs kanalai priklauso valdžiai. „Echo Moskvy“ priklauso „Gazpromui“, „Novaja gazeta“ priklauso FSB generolui Čemezovui, kuris vadovauja „Rosoboronprom“, Medvedevui priklauso „Dožd“.

– Mums Vilniuje, stebint įvykius iš šalies, atrodo, kad Rusijoje užaugo jaunimas, kuris lygiai toks pat, kaip ir mūsų jaunimas, kuris išaugo, vadovaujamas tų pačių vertybių. Nepatenkintųjų armija auga. Ir štai į Sacharovo aikštę išeina 25 000, o mums atrodo, kad turėtų išeiti 250 000 žmonių. Kaip Maskvai – tai mažai. Tačiau mus pasiekia žinios, kad „Omonas“ sulaikė Nadią Tolokolnikovą („Pussy riot“), užpuolė kitus žmones, suvijo žmones į aikštę ir jie ten tiesiog pastovėjo. Kaip viskas iš tiesų vyksta?

– Jūs teisus, ši karta kitokia, išaugo visiškai kitoje informacinėje sistemoje. Kaip ten bebūtų, šiandienos lyginti su sovietmečiu negalime: atviros sienos, jie bandrauja su Lietuvos, Lenkijos, Amerikos jaunimu, jie mobilūs ir gali lyginti sistemas, vertybes, skirtingai nei tai geba vyresnė karta. Jaunimas – pagrindinis protestų dinamitas. Tą patvirtina ir teismai, kurie nuteisė studentus, jaunus specialistus. Tai kalba apie tai, kad jaunimas neturi jokio kontakto su dabartine valdžia.

Lygiai taip pat vyko visur, kur tik prasidėjo revoliucijos. Mačiau, kaip Libijoje Kadafis sakė kalbą studentams, o jie tieisog to žmogaus nebesuprato. Panašiai dabar vyksta ir Rusijoje. Skirtumas tas, kad tai ne lemiama jaunimo dalis, didesnė jaunimo dalis kol kas apolitiška ir apatiška. Jie kol kas negeba nutiesti tiltelio tarp socialinių ir politinių problemų. Kitaip tariant, žmonės nepatenkinti gyvenimu, bet nemano, kad dėl verta rizikuoti mitinguose.

Kas liečia minėtas akcijas, žinoma, tai yra Konstitucijos, suteikiančios susirinkimų ir saviraiškos teisę, pažeidimas. Nesankcionuotų mitingų metu visus gaudė ir sodino. O tuomet, kai buvo leista mitinguoti, atsirado keletas „Omono“ policijos užkardų, „Rosgvardija“, civiliais apsirengę specialiųjų tarnybų atstovai, armija. Žmonių sulaikymui pasitelkiama armija! Užtveriama ne tik Sacharovo aikštė, talpinanti 300 000 žmonių, užtveriamos gatvės automobiliais tam, kad žmonės iš Sacharovo aikštės neplūsteltų prie Kremliaus. Tokie daugiasluoksniai barjerai. Viskas padaryta taip, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam stichiniam judėjimui.

2011 metų gruodį mitinguose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, juos įsiutino Putino–Medvedevo rokiruotė. Ši karta užaugo, atėjo nauja karta, kilo nauja protestų banga, kurią iššaukė pensijų reforma, rinkimai. Šiandieninis jaunimas supranta, kad jų perspektyvos nulinės. Sistema suaugo, sustiprėjo, jaunimui kelio į viršų nėra. Galimybės net pragyventi, ypač regionuose, nėra.

– Sakykite, aktoriaus Pavlo Ustinovo byla, kuris buvo nuteistas trejiems su puse metų nelaisvės, nors nedalyvavo mitinge, o stovėjo ir ramiai naršė telefone, kas tai – klaida? Juk, kaip teigiama, jis nežinojo net Navalno ir niekuomet nebuvo prieš Putiną?

– Jis pats tarnavo „Rosgvardijoje“. Suprantate, ten, Puškino aikštėje, nesankcionuotų piketų metu vaikšto operatyvininkai ir seka jaunus žmones, manydami, kad juos profilaktiškai reikia sulaikyti. Kad jie nekontaktuotų, nesirinktų į mitingus. Jį areštavo, ėmė aiškintis ir sumanė, kad jis dalyvavo protestuose. O kai jį areštavo, jis ar tai užkabino, ar tai išsuko omonininko petį. Tai neįtikėtina, nes ką, į „Rosgvardiją“ eina tokie minkštučiai, prie kurių negalima prisiliesti? Ko tuomet eini į tuos organus? Akivaizdu, kad Pavlo veiksmai nebuvo tyčiniai.

Tik kai jį nuteisė, suprato, kad nuteisė ne tą. Tačiau teismų konvejeris nepaiso jokių argumentų ir įrodymų, o bukai pildo protokolus. Pabrėžiu, kad tai ne administracinė nuobauda, o baudžiamoji. Po to dėl viešumo, kai įsijungė „Satyrikon“ teatro vadovas Raikinas, pas kurį Ustinovas mokėsi, visi pradėjo kalbėti, kad čia ne taip pasielgta. Rusijos prezidento administracija nutarė bylos eigą pasukti sau naudinga linkme ir parodyti: „žiūrėkit – mes išsiaiškinom. Kodėl jūs sakot, kad teisybės nėra, kad vyksta represijos? Ne! Mes išsiaiškinome! Ir nuteisėme lygtinai vieneriems metams“.

Panašiai buvo ir žurnalisto Ivano Golunovo atveju, kuriam pakišo narkotikus. Jie tą istoriją susuko taip, kad atrodytų: „valdžia moka išsiaiškinti, netiesa, kad visus aklai baudžia“. Įsivaizduojat, tai šiandieninėje Rusijoje normalu. Tačiau kartu su Ustinovu šiuo metu nuteisė Kirilą Žukovą, kuris palietė omonininko šalmą ir už tai jį nuteisė trejiems metams nelaisvės. Tarkim, toks elgesys netinkamas, tai – administracinė atsakomybė, jį galėjo pasodint penkiolikai parų, skirti baudą. Bet tai jokiu būdu ne baudžiamoji atsakomybė. Vienus kažkodėl pasodina, o kitus paleidžia. Tai siutina rinkėjus.

– Tinklaraštininką Michailą Svetovą sulaikė einantį gatve, ne mitingo metu. Kodėl? Policija turėjo jo fotografijas?

– Pirmiausia, Miša – žinomas žmogus, Libertarų partijos aktyvistas. Michailas – vienas šių mitingų organizatorių. Jį sulaikė rugpjūtį ir pasodino dešimčiai parų. Yra tokia teisinė formulė: jūs nieko nepadarėte, tačiau valdžia mano, kad jūs galit kažką padaryt, todėl jus sulaiko, kad jūs to kažko nepadarytumėt. Tai normali praktika Rusijoje. Tokiu būdu jie nuolat areštuoja Navalną.

– Mes labai jaudinamės, matydami, kas vyksta Maskvoje. Esam suinteresuoti, kad gyventumėte normalioje, klestinčioje šalyje. Kokią strategiją rinksitės ateityje? Panašu, kad Putinas tampa stipresnis, kokie jūsų tolimesni veiksmai?

– Kalbėsiu už save. Būsena, kurioje dabar yra Rusija, jos valdžios sistema... taikiai ši istorija nesibaigs. Taikus kelias rusų tautai uždarytas. Taikiai ši valdžia nebus pakeista. Traukinys nuvažiavo. Rusija pasmerkta žlugimui, skilimui ir karui, nes visa tai sulaikyti galima tik jėga. To neįmanoma sulaikyti kažkokia nauja jėga. Jau net Krymas nestimuliuoja. Net ir šiandieninės valdžios šalininkai savo kailiu jaučia socialines problemas.

Nepaisant opozicijos planų, aš, pavyzdžiui, manau, kad Putinas turi būti nuteistas, sėdėti Hagoje, būti atiduotas tarptautiniam teismui, nes vykdė nusikaltimus ne tik Rusijoje, bet ir kaimynų atžvilgiu. Žmogžudystės, kurios vyko užsienyje ir taip toliau, aš nematau kelių, kaip išsivaduoti nuo Putino ir spec. tarnybų, nes pagrindinis valdžios ramstis Rusijoje – specialiosios tarnybos.

Bus karas, revoliucija, visuotinis pasipiktinimas ir tai atitinka Rusijos tradicijas. Tačiau pakeisti valdžią rinkimuose neįmanoma, nes ji tam nepasiruošusi. Todėl opozicija taps radikalesnė. Tačiau tam, kad procesas būtų sėkmingas, reikia, kad valdžia silptų. O ji kol kas nesilpsta. Visi Putino partneriai ir priešai, panašu, nesuinteresuoti – jie pasirengę derėtis su Putinu.

Iš kitos pusės, Rusijos žmonės, taip sakant, išleidžia garą – išvažiuoja. Tačiau nepaisant visko, opozicija privalo radikalėti. Jei mes neradikalėsim – jie sugriaus viską, kas liko. Putinui reikia išspręsti 2024-ųjų problemą. Jis turi pratęsti valdžią ir negali sau leisti, kad paskelbus, jog trečią kartą tampa prezidentu, pakeitus Konstituciją, kurioje pakeis kadencijų skaičių, nepasitenkinimas išvirstų į gatves.

– Sakykit, Markai, radikalizacija – tai Molotovo kokteiliai ar Putino jėgos struktūrų skilimas?

– Žiūrėkite, tokie sąlyginai taikūs protesto metodai jau baigti. Aš nekalbu apie jėgos metodus, nekalbu apie „Molotovo kokteilius“. Aš kalbu, kad neišnaudoti kiti taikūs būdai: visuotinis streikas, taikūs protestai.

Visuotinis Rusijos streikas – to nė karto nebuvo. Valdžia mano, kad žmonės nestreikuos, nes jie laikosi įsikibę savo darbo vietų ir socialinių garantijų. Bet, mano galva, žmonės yra beviltiškoje padėtyje, pavyzdžiui, medikai masiškai eina iš darbo. Chirurgo atlyginimas – 300 dolerių. Už tokius pinigus neišgyvensi regionuose, nekalbant apie Maskvą. Kuo socialinė padėtis bus sudėtingesnė, tuo didės radikalumas. Norėtųsi išvengti prievartos, nužudymų, tačiau bijau, kad kitokia įvykių eiga neįmanoma. Kaip galima kovoti su saulėlydžiu?

Nepamenu, kad Rusijoje valdžia būtų pasikeitusi taikiai. Ji keitėsi arba dvaro perversmo arba sukilimo būdu. Kaip Vasario perversmas virto Spalio sukilimu. Manau, kad šiandieninis nepasitenkinimas išvirs į gatves. Opozicija turi tapti veiksni. Kaip kitaip priversti juos pakeisti santykius su Baltijos šalimis, su Ukraina, Gruzija ir kitomis šalimis.

– O kurioje pusėje masinių neramumų metu atsidurs jėgos struktūros?

– Eiliniai pareigūnai per daug inertiški, kad reikštų politinius reikalavimus. Jie – sistemos sraigteliai. Žinau, jog dauguma prijaučia Navalnui, tačiau vis vien malšina protestus. Šimtai tūkstančių pareigūnų balsuoja socialiniuose tinkluose, renkasi tarp Sobianino ir Navalno ir išrenka Navalną! Ir jie žino, kad už tai jiems nieko nebus. Jie nepatenkinti valdžia, bet aktyviems veiksmams dar nepribrendę.

– Taip, kaip sovietmečiu šaukėm „šlovė TSKP“, o mintyse galvojom, kad kuo greičiau tas Brežnevas eitų velniop?

– Taip. Visiškai teisingai. Tik Sovietų Sąjungos negalima lyginti su dabartine Rusija. Anuomet grėsė rimti dalykai – geriausiu atveju kalėjimas. Dabar kalėjimas laukia ne visų. Represijos nėra masinės. Jos vyksta atrenkant aukas. Neįmanoma visų susodini, kalėjimų neužteks. Taip, tai žmonių mąstymo klausimas, jis, deja, išlikęs sovietinis.

– Tikėkimės, kad rusų sąmonė pabus.

– Juk Sovietų Sąjunga kažkaip žlugo. Kažkuriuo metu sutapo išoriniai, vidiniai, socialiniai, ideologiniai faktoriai. Koks kvailys galėjo statyti komunizmą aštuoniasdešimtųjų pabaigoje? Taip ir dabar. Putino senatvė – ar jis galės taip pat valdyti šalį, kai jam bus 75-eri? 80? Jei nebus nafta brangi, jei nepalaikys Trumpas, Vakarai? Susiklosčiusios aplinkybės gali viską pakeisti.