Pasaulyje

2019.10.03 21:21

Vilniuje viešintis Latvijos prezidentas brėžia liniją dėl Astravo AE: ši situacija tęsis tik 5 metus

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.03 21:21

Latviai – broliukai ar vis dėlto konkurentai? Nors politikos fronte šis premjero Sauliaus Skvernelio tiesmukiškumas buvo užglaistytas, brolystei dar vienu santykių išbandymu tampa Baltarusijos atominė elektrinė Astrave. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Indrė Makaraitytė kalbina Vilniuje viešintį Latvijos prezidentą Egilą Levitą.

– Ruošdamasi šiam pokalbiui, skaitydama jūsų straipsnius, interviu su jumis, radau, kad mėgstate išvykti iš Rygos, susitikti su eiliniais žmonėmis, su žmonėmis gatvėje ir su jais kalbėtis. Ar jūs pasidalytumėte su mumis, kokią Latviją jūs randate išvažiavęs iš Rygos?

– Reikėtų pasakyti, kad atrandu tikrąją Latviją. Važiuoju į Latvijos regionus, išvažiuoju iš Rygos, nors Ryga – sostinė ir joje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų, bet visoje Latvijoje be Rygos – dar du trečdaliai. Važiuoju į mažus miestelius ir kaimus, ir žmonės pasakoja man, ką galvoja apie problemas. Man svarbu sužinoti iš žmonių, ką jie galvoja apie politiką, apie ekonomiką, apie socialinę sistemą.

Taip, yra daug problemų. Jūs turbūt žinote, kad Latvija yra parlamentinė respublika, prezidentas neturi vykdomosios politikos funkcijų, tačiau prezidentas turi galimybę paveikti politikus parlamente ir Vyriausybėje, jis gali jiems pasakyti, ką reikėtų daryti. Tiesa, šie gali pasirinkti, ar daryti, ar ne, jie gali, žinoma, net atmesti prezidento poziciją. Tačiau aš vis tiek kalbu su politikais, išsakau savo nuomonę ir manau, kad net ir parlamentinėje sistemoje prezidentas gali naudingai paveikti politinį procesą.

– Kalbant apie tai, kad iš tiesų Latvijos prezidentas neturi tiek daug galių, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas, vis dėlto vienoje iš savo kalbų, berods, tai buvo inauguracinė kalba, jūs pasakėte, kad Latvija nebegali būti tiltas tarp Vakarų ir Rytų, Latvija turi būti visiškai integruota į Vakarus. Kaip jūs tai ketinate įgyvendinti ir kokie jūsų planai?

– Manau, kad vis dėlto tai jau realybė. Mes jau nebesame tiltas, nes įsivaizdavimas, kas yra tiltas tarp Vakarų ir Rytų – Rusijos, yra ano šimtmečio paveikslas, kai kokiam prancūzų verslininkui ar prancūzų politikui, norinčiam turėti kontaktų Rusijoje ar Kinijoje, reikėjo tilto. Dabar jau to nereikia – jie gali vykti tiesiogiai. Kam jiems dabar reikia vykti į Latviją, o tada į Rytus ir atvirkščiai? Dabar globalus pasaulis yra tiesiogiai susijęs, žmonės ir vietos yra tiesiogiai susijusios.

Vis dėlto, manau, kad vis dar egzistuoja įsivaizdavimas, jog mes esame tiltas. Bet remiuosi realybe, kaip jau yra: mes jau integrali Vakarų visuomenės dalis, nes mūsų tos pačios vertybės, mūsų politinė sistema tokia pat kaip Vakarų, pagrįsta tomis pačiomis vertybėmis, mes gyvename įprastoje demokratijoje, kuri pagrįsta teisės viršenybe, ir mes – Vakarų dalis. Yra vietų pasaulyje, kuriose tvarka pagrįsta kitokiomis vertybėmis nei Vakaruose. Bet pagal savo sąmonę bei realią vietą mes esame Vakaruose.

Asmeniškai manau, kad ir Lietuva nėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Lietuva, kaip Latvija ir Estija, taip pat yra integrali Vakarų dalis, kaip Švedija, kaip Lenkija, kaip Vengrija, kaip Vokietija. Mes esame Vakarų šeimos narės.

– Pone prezidente, bet jūs turbūt girdėjote, kad Lietuvoje, net ir aukščiausiuose sluoksniuose, apie Latviją kalbama vis dėlto kaip apie silpniausią grandį – ten, kur susiję su Rusijos įtaka. Kaip jūs galvojate, iš kur yra toks mąstymas ir kiek jis dar realus?

– Manau, to yra vis mažiau ir mažiau. Mes vystome integracijos politiką. Žinoma, Latvija iš visų trijų Baltijos šalių turi daugiausia rusakalbių gyventojų. Dalis rusakalbių bendruomenės tebegyvena Rusijos informacinėje erdvėje. Kaip žinoma, Rusijos informacinė erdvė nėra demokratinė, nėra neutrali, ji orientuota remti tą vertybių sistemą, kuria pagrįsta Rusijos politinė sistema. Taip, tai Latvijos problema. Bet mes esame stipri visuomenė ir rusakalbių bendruomenėje vis mažiau to ankstesnio pasaulio suvokimo, būdingo Rusijai. Ypač tarp jaunosios kartos žmonių.

Taigi problema vis mažiau aktuali ir po kurio laiko turėtų visiškai išnykti. Dar labai svarbu tai, kad mes įvykdėme mokyklų reformą, kurios esmė, kad visos mokyklos mokytų valstybine kalba. Valstybinė kalba reiškia latvių kalbą. Tiesa, mažumų atstovai gali mokytis gimtosios kalbos, tačiau ši reforma yra labai svarbi stiprinant integraciją. Visos Latvijos tautinės bendruomenės turi bendrauti tarpusavyje valstybine kalba. Kalba yra tas vienijantis saitas. Kartu tai kuria informacinę erdvę, pagrįstą vakarietiškomis demokratijos vertybėmis.

– Latvija buvo viena iš tų šalių, kuri pirmoji pareiškė, kad jeigu Lietuva boikotuos elektros tiekimą iš Astravo atominės elektrinės, Latvija pirks elektrą tiesiogiai iš Baltarusijos naujos atominės elektrinės. Lietuvos prezidentas išreiškė nusivylimą, o kokia būtų jūsų nuomonė, kodėl Latvija būtent taip kalba?

– Norėčiau pabrėžti, kad ši situacija tęsis tik 5 m. – iki 2025-ųjų. Tuomet mes būsime visiškai atkirsti nuo Rusijos ir Baltarusijos energijos tiekimo sistemos ir integruoti į europinę sistemą. Taigi, tai tik penkeriems metams iki 2025-ųjų, tada abi, tiek Latvija, tiek Lietuva, bus integruotos į šią sistemą, kuri visiškai nepriklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos, nes tai yra mūsų strateginis tikslas – ir mūsų, ir jūsų, lietuvių.

Taip, šiuos 5 m. mes situaciją, kaip elgtis, vertiname skirtingai. Mūsų tikslas, kad neišaugtų elektros kaina. Jei mes staiga nukirstume ryšį su Rusija ir Baltarusija, tai kainos abiejose valstybėse – ir Lietuvoje, ir Latvijoje – išaugtų nuo 5 iki 10 proc. Štai tokia yra Latvijos pozicija šiandien. Ekonomikos ministerijų reikalas kalbėti šia tema. Manau, kad abi pusės kalbasi, ir tikiuosi, kad bus supratimas. Bet kuriuo atveju, tai yra tik laikinas klausimas iki 2025 m.

– Pone prezidente, o iš jūsų pozicijų žiūrint, tai yra solidaru su Lietuva?

– Nacionalinis Latvijos ir Lietuvos vartotojų interesas, kad elektros kaina būtų stabili. Bet manau, kad ir Lietuva, ir Latvija laikosi tos pačios nuomonės, jog pagrindinė problema, kad naujoji atominė elektrinė būtų saugi. Lietuvos pozicija, kad greičiausiai ji ne visiškai saugi. Dabar mes iš dalies nežinome, kaip yra, nes neturime ekspertizės, kaip tai patikrinti. Remdamiesi Tarptautinėmis atominės energetikos, Europos Sąjungos institucijomis, kurios turi tokią ekspertizę, negalime teigti, kad ši nauja atominė – nesaugi. Bet jei būtų tokių signalų, žinoma, darytume tą patį.

Bet dabar mes pasitikime Europos Sąjungos ir tarptautinėmis atominės energetikos institucijomis, kad ji saugi. Bet suprantu jūsų susirūpinimą, nes Astravo atominė elektrinė yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Bet ji yra ir vos už 110 km nuo Latvijos miesto Daugpilio. Skirtumas ne toks ir didelis, mūsų padėtis tokia pati, jei kiltų kokių branduolinių problemų. Tad mes taip pat labai suinteresuoti, kad ši atominė būtų saugi.

– Tikėkimės, kad atominė elektrinė yra saugi arba bent jau gal neįsijungs. Paldies, pone prezidente.

Dienos tema. Latviai – broliukai ar vis dėlto konkurentai? (su vertimu į gestų k.)