Pasaulyje

2019.09.26 16:55

Lietuvos ambasadorė Kinijoje sako, kad protestai Honkonge nėra naujas Baltijos kelias

LRT.lt2019.09.26 16:55

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė teigia palaikanti Honkonge vykstančius protestus, tačiau pabrėžė, jog jų dalyviai neturėtų savo situacijos prilyginti Baltijos keliui, kuris padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai susigrąžinti nepriklausomybę, rašo „South China Morning Post“.

„Svarbu neinterpretuoti neteisingai Baltijos kelio prasmės Honkongo įvykių kontekste. (...) Baltijos šalims tai buvo visuomenės laisvos valios ir taikaus pasipriešinimo užsienio okupantui – Sovietų Sąjungai – kuri okupavo mūsų valstybes prieš ir po Antrojo pasaulinio karo“, – atsakyme raštu dienraščiui nurodė I. Marčiulionytė.

„Honkongo kelias atspindi Honkongo žmonių valią užsitikrinti daugiau teisių savo įstatymuose, o ne nepriklausomybę“, – rašė ambasadorė.

I.Marčiulionytė „South China Morning Post“ nurodė, kad Lietuvos ir kitų Europos valstybių atstovai kelis kartus Pekinui sakė, jog taikūs protestai ir susibūrimai yra integrali universalių žmogaus teisių dalis. Tačiau tai esą nereiškia, kad Honkongas susiduria su tokiais pačiais sunkumais, kaip Baltijos šalys anksčiau.

„Lietuva pilnai laikosi „vienos Kinijos“ politikos, pripažindama, kad Honkongas yra integrali Kinijos dalis. (...) Šiuos abu „kelius“ jungia ne tikslas, o priemonės – taikus pasipriešinimas. Ir nors mums tai labai svarbu, neteigiame tai išradę, viso pasaulio istorijoje tai buvo naudojama anksčiau“, – teigiama ambasadorės atsakyme.

Kai Vilniuje vyko Honkongo protestų palaikymo akcija, čia pasirodė ir Pekiną palaikantys kinų aktyvistai ir šios šalies diplomatai. Dėl tokių diplomatų veiksmų, Kinijos ambasadoriui Lietuvoje Zhifei Shen buvo įteikta nota.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius naujienų agentūrai BNS tada teigė, kad Kinijos diplomatai peržengė deramas ribas – esą diplomatai gali stebėti demonstracijas, bet turėtų susilaikyti nuo aktyvių veiksmų. „Kai kurių diplomatų elgesys, pagal mūsų turimą informaciją, peržengė tas ribas, kurias turėtų sau leisti diplomatai. Dėl to išreiškėme apgailestavimą ir reikalavimą, kad ateityje panašūs veiksmai nesikartotų“, – BNS sakė ministras.

„Tai ta pati temą, kurią aptarėme su Kinijos diplomatais Vilniuje. (...) Ar tai būtų Honkongo protestuotojų šalininkai ar kiti Kinijos piliečiai, visi yra lygūs kinų bendruomenės Lietuvoje nariai ir privalo gerbti teisę į taikias demonstracijas, kuri yra šventa mūsų šalies žmonėms“, – I. Marčiulionytė nurodė portalui „South China Morning Post“.

Diplomatė paskatino imtis skubių žingsnių sušveltininti situaciją Honkonge, kvietė abi puses laikytis santūrumo ir nesmurtauti.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rašytiniame atsakyme portalui LRT.lt nurodė, kad ambasadorės I. Marčiulionytės teiginiai „atspindi URM poziciją“

„1991 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Kinija ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos. Honkongo specialusis administracinis regionas yra Kinijos dalis pagal „viena šalis – dvi sistemos“ modelį“, – rašoma atsakyme.