Pasaulyje

2019.09.25 11:15

Grasinimai apkalta Trumpui: ilgas procesas ir dilema, kurią turėjo tik trys ankstesni prezidentai

LRT.lt2019.09.25 11:15

Jei ne dėl Rusijos, tai dėl Ukrainos. Kalbos apie apkaltos proceso inicijavimą Donaldui Trumpui antradienį pažengė toliausiai, kai Demokratų lyderė JAV Atstovų Rūmuose Nancy Pelosi antradienį paskelbė, kad bus pradedamas oficialus tyrimas. Kaip veikia šis procesas ir kokie D. Trumpo šansai tapti pirmuoju nušalintu prezidentu?

Kaltinimų pagrindas – D. Trumpo tariamos pastangos paveikti Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainoje būtų pradėtas tyrimas dėl Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos. J. Bidenas – žmogus, kurį pats D. Trumpas įvardijo pagrindiniu konkurentu kitų metų prezidento rinkimuose.

Pats prezidentas pareiškė, kad leido paviešinti pokalbio išklotinę, tačiau tai gali būti blefas, mat užkirsti kelią gali ir jo administracija.

Ilgas procesas

JAV Konstitucijos kūrėjai suteikė Kongresui galias pašalinti iš pareigų prezidentą, jeigu jis įtariamas „išdavyste, kyšininkavimu ar kitais sunkiais nusikaltimais ar nusižengimais“. Baigtinio sąrašo, kokie nusižengimai gali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nėra.

Ankstesnių apkaltos procesų JAV istorijoje metu Atstovų Rūmų komitetui ar pakomitečiui būdavo pavedama pradėti tyrimą dėl įtarimų rimtumo. Procesas – ilgas, mat jame dalyvauti gali ir prezidento teisininkai, kaip buvo Billo Clintono apkaltos atveju. Kitas JAV prezidentas, Richardas Nixonas, nesuteikė komitetui garso įrašų iš Baltųjų rūmų, kol Aukščiausiasis Teismas nenusprendė, kad jie turi būti perduoti perduoti klausymams, tačiau ne komitetui, o specialiajam prokurorui. Būdų vilkinti procesą galėtų rasti ir D. Trumpas, o šiuo atveju, iki rinkimų likus metams, Demokratams ne tiek svarbi gali būti proceso pabaiga, kiek neigiamas fonas, persekiosiantis respublikonų kandidatą.

Šįkart N. Pelosi paskelbė, kad šeši komitetai, jau vienu ar kitu kampu nagrinėjantys D. Trumpo veiklą, tęstų darbą apkaltos procedūros rėmuose.

Dilema, kurią turėjo tik trys prezidentai

Jei įrodymai bus pakankamai tvirti, komitetas parengs apkaltos straipsnių – oficialių kaltinimų prezidentui – projektą, o dėl šio dokumento balsuotų visi 435 Atstovų Rūmų nariai. Kaltinimai gali būti priimti paprasta dauguma, o ją turi Demokratai, kurių Rūmuose yra 235 (Respublikonų frakciją sudaro 198 nariai, taip pat yra vienas nepriklausomas atstovas, eksrespublikonas Justinas Amashas).

CNN skaičiuoja, kad darant prielaidą, jog J. Amashas balsuos už apkaltą, Demokratai galėtų „prarasti“ 18 balsų ir vis tiek turėtų reikalingą daugumą.

Tuomet procesas persikeltų į Senatą, kur jau respublikonų dauguma galėtų blokuoti balsavimą. Jei jis visgi būtų surengtas, prezidento būtų apkaltai reikėtų dviejų trečdalių senatorių paramos.

Jei toks scenarijsu realizuotųsi, D. Trumpas susidurtų su situacija, iškilusia tik trims ankstesniems prezidentams: mėginti atremti kaltinimus Senato akivaizdoje arba atsistatydinti. Tiek B. Clintonas 1999 m., tiek Andrew Johnsonas 1868 m. rinkosi pirmąjį kelią ir senatorių dauguma jiems buvo palanki. R. Nixonas, 1974 m. supratęs, kad ir respublikonų gretose pakankamo palaikymo neturi, atsistatydino.

Aišku, kad greitos atomazgos D. Trumpo atveju nebus. Apkaltos procesas A. Johnsonui truko 94 dienas, B. Clintonui – 127, o R. Nixonui – 184.