Pasaulyje

2019.09.24 19:50

Ką atšvęsti vilniečius kvietė Kinija?

Ronaldas Galinis, LRT.lt 2019.09.24 19:50

Netruko nė paros, kad pirmadienį virš vilniečių galvų kaboję plakatai, kvietę šventiškai paminėti Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Vilniaus miesto savivaldybės būtų nuimti. Panašu, kad ir pačiam renginiui nelemta įvykti, nes su nenuolaidžiauti žadančia savivaldybe derintas jis nebuvo. Tačiau ką būtent atšvęsti vilniečius kvietė organizatoriai, sulaukę pasipiktinimo iš politikų ir viešos erdvės komentatorių?

Tai, ką Pekine spalio 1-ąją ruošiamasi paminėti didžiausiu šalies istorijoje kariniu paradu, Vilniuje kukliau tarsi galėjo atstoti fejerverkai prie Baltojo tilto. Tądien sukaks 70 metų nuo dienos, kai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika.

Kinams – svarbi, bet ne svarbiausia diena

Dvi atominės bombos, privertusios kapituliuoti Japoniją, užbaigė karą ne tik amerikiečiams, bet ir kinams, kovojusiems su japonais nuo 1937-ųjų. Tačiau tęsėsi pilietinis karas – tarp nacionalistinio Kuomintango ir Kinijos komunistų. Nors pirmiesiems finansinę ir karinę paramą tiekė Jungtinės Valstijos, siekusios užkirsti kelią komunizmo sklaidai, karą laimėjo geriau organizuoti, labiau disciplinuoti ir didesnį masių palaikymą turėję Mao Zedongo pasekėjai, be kita ko, nevengę ir teroro prieš labiau pasiturinčiąją klasę.

Šiandien spalio 1-oji kartu yra ir komunistinės revoliucijos triumfo, ir moderniosios Kinijos pradžios diena. Pilietinio karo epizodai, tokie kaip Ilgasis žygis 1934-1935 m., kurio garbei kinai yra pavadinę raketas, sukūrę dešimtis filmų ar spektaklių, ir, žinoma, pergalinga karo pabaiga, oficialiojoje istoriografijoje užima išskirtinę ir istorinį pasakojimą cementuojančią vietą.

„Tai yra toji valstybingumo išraiška, kuri betarpiškai siejama su Kinijos komunistų partijos iškilimu. Reikia prisiminti, kad kai Mao Zedongas 1949 m. spalio 1-ąją paskelbė Liaudies Respublikos įkūrimą, jis tuo pačiu pasakė, kad nacionalinio pažeminimo šimtmetis baigėsi, Kinija esą atsistojo ant kojų ir daugiau niekas nedrįs jai nurodinėti ir jos pavergti. O tokių bandymų būta per šimtmetį nuo 19 a. vidurio iki 20 a. vidurio“, – paaiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Konstantinas Andrijauskas.

Kinijos valdantieji labai norėtų, kad tai būtų svarbiausia diena ir patiems kinams, tačiau yra ne visai taip, priduria jis.

„Data svarbi, kinai turi šventinę dieną, tai yra laikotarpis, kai jie gali matyti pakankamai vizualiai, kaip Kinijos liaudies Respublika tampa supervalstybe čia ir dabar – pirmiausia per karinius paradus, kurie vyksta Pekino centre. Bet daugeliui kinų tai vis dėlto nėra pati svarbiausia šventė – svarbiausia yra kultūrinės prigimties, žymiai gilesnes tradicijas siekianti Pavasario šventė arba vadinamieji kinų naujieji metai. Režimas norėtų, kad spalio 1-oji būtų svarbiausia, bet tikrovė yra kiek kitokia – pavasarį švenčia visi kinai, ne tik tie, kurie remia komunistų partija ir ne tik KLR piliečiai“, – LRT.lt komentavo K. Andrijauskas.

Ragino nepolitizuoti ir neideologizuoti

Spalio 1-ąją iškilmių ir pompastikos veikiausiai netrūks visur, kur gyvena gausios kinų diasporos, tačiau Lietuvoje ji neskaitlinga. Be to, visai neseniai diplomatinį rezonansą turėjo istorija, kai taikus susibūrimas Katedros aikštėje, skirtas palaikyti Honkongui, buvo sutrikdytas grupelės kinų. Todėl K. Andrijauskas sako kiek nustebęs dėl iškabintų plakatų. Ir toks kvietimas savaime nėra įprasta, sako jis.

„Iš Kinijos ambasados ir Užsienio reikalų ministerijos pakankamai logiška ir suprantama, kad ji linkusi pabrėžti šventę, bet tai pirmiausia būdavo susiję su žmonėmis, kurie yra etniniai kinai, Kinijos piliečiai, žmonės, dirbantys Kinijos klausimais – kiekvienais metais būna vakarienės, oficialūs priėmimai, kuriuos ambasada rengia, ir Lietuva taip pat ne išimtis. Šiuo atveju tai yra išėjimas į viešą erdvę, kuri nėra artima Kinijos Liaudies Respublikai. Tendencija atrodo nauja, jeigu kalbėsime apie valstybes ir jų sostines, kuriose kinų vaidmuo nėra istoriškai didelis, ir kuriose nėra daug etninių kinų“, – kalbėjo politologas.

Komentuodama situaciją Kinijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad numatytas renginys yra (ar turėjo būti) „kultūrinis, atviras visiems vilniečiams, kaip ir lietuvių pernai Kinijoje organizuotas lazerių šou minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Pridėta, kad kultūriniai įvykiai neturėtų būti politizuojami ar ideologizuojami.

Tiesa, toks valstybinių švenčių „eksportas“ už Kinijos ribų, K. Andrijausko manymu, nėra tipiškas. „Paklausiau savo kolegų, kurie dirba mūsų regione, rytų Europoje, ir nieko panašaus tose valstybėse nebuvo arba kol kas mes nežinome“, – sako jis.