Pasaulyje

2019.09.23 09:47

JAV diplomatas: dėl Rusijos ketinimų nerimauja ir pats Lukašenka

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.23 09:47

Sprendimas po 11 metų pertraukos grąžinti JAV ambasadorių į Baltarusiją, padažnėję aukštų Vašingtonų pareigūnų vizitai, pasak Amerikos diplomato George'o Kento, nereiškia, kad neliko nerimo dėl demokratijos Baltarusijoje. Tačiau dabar nerimo kelia dar ir nežinia dėl Rusijos ketinimų. Ir nerimauja ne tik JAV, bet ir pats Baltarusijos prezidentas.

Laidos „Savaitė“ pašnekovas siūlo palaukti JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimo kitą savaitę Jungtinėse Tautose. G. Kentas, Valstybės departamente atsakingas už Rytų Europos šalis Rusijos kaimynystėje, taip pat sakė, kad per jo keliones regione nebuvo iškilęs klausimas dėl Donaldo Trampo siūlymo grąžinti Rusiją į Didįjį aštuonetą, nelaukiant, kol Maskva įvykdys sąlygas dėl Ukrainos.

„Jaučiame, kad jo (A. Lukašenkos – red. past.) pasaulėžiūra šioje pasaulio dalyje pasikeitė, kai Rusija okupavo Krymą. Lukašenka niekada nepripažino okupacijos ir neteisėtos aneksijos. Manau, tada jis ir ėmė siekti Amerikos ir Baltarusijos santykių atnaujinimo. Tad kai Valstybės sekretoriaus pavaduotojas (Davidas) Hale'as paskelbė, kad pradedame ambasadoriaus grąžinimo procesą, iš esmės siekiame padėties iki 2008-ųjų. Tai yra, palaikėme dialogą, turėjome ambasadorių, bet ir nerimavome dėl demokratijos padėties Baltarusijoje“, – sako G. Kentas.

– Demokratijos padėtis nepasikeitė. Bet jūs pats surengėte porą vizitų Minske, tada – tuometis nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, dabar – jūsų kolega ar viršininkas. Ar tai dovana Baltarusijai, nors ji nieko nedaro?

– Manau, šalys palaiko santykius su sąjungininkais, su partneriais ir su priešininkais. Ir su šalimis, su kuriomis santykiai sudėtingi. Manau, normalaus diplomatinio buvimo atstatymas suteikia galimybę plačiau įtraukti ne tik Baltarusijos valdžią, bet ir Baltarusijos visuomenę.

– Ką tokio girdite iš Maskvos, kas kelia nerimą dėl Baltarusijos suvereniteto?

– Matome Rusijos pareigūnų pareiškimus nuo gruodžio, kai ministras pirmininkas Medvedevas prakalbo apie neužbaigtos 1999-ųjų Rusijos ir Baltarusijos sąjungos užbaigimą kaip dar vieną Rusijos prioritetą. Tai iš tiesų Rusijos ir Baltarusijos derybų reikalas. Bet viešas Baltarusijos požiūris ir Jungtinių Valstijų interesai sutampa – Jungtinės Valstijos remia, kad Baltarusija liktų nepriklausoma ir suvereni valstybė.

– Ar tai nepaverčia Lukašenkos vadovaujančia jėga? Jis gali rinktis šių atnaujintų santykių mastą ir tempą. Ar čia nėra pavojaus?

– Nors Jungtinės Valstijos atkuria diplomatinius santykius, kelias į turtingesnius, platesnius santykius priklausys ir nuo žingsnių atverti erdvę Baltarusijos visuomenei – pilietinei visuomenei ir alternatyviems politiniams balsams. Todėl ir įvedėme sankcijas pagal Baltarusijos demokratijos aktą. Kad Jungtinių Valstijų ir Baltarusijos santykiai plėstųsi ir judėtų pirmyn, prireiks papildomų žingsnių iš Baltarusijos valdžios.

– Kinija ateina su pinigais, Rusija ateina su nafta ir visokiais kitokiais svertais. Su kuo ateina Vakarai ir ypač Jungtinės Valstijos?

– Pirmiausia, manau, ateiname su pagarba šalies suverenumui ir nepriklausomybei. Taip pat ateiname su patikimais santykiais, kurie grindžiami taisyklėmis. Pavyzdžiui, Kinijos kredito linijomis naudojamasi ne iki galo, nes, manau, Baltarusija bunda ir mato, kad kai paskolos siūlomos su sąlygomis – tos sąlygos gali prieštarauti nacionaliniams interesams. Baltarusijos ir Rusijos ekonominiai santykiai visada bus glaudūs – tai geografija ir istorija. Bet, manau, incidentas su purvina nafta, kuri pažeidė Baltarusijos vamzdynus, tapo žadintuvo skambučiu, tokiu kaip ir Krymo užgrobimas. Taigi, manau, matome, kaip Baltarusija bando diversifikuoti savo energijos ryšius ir glaudžiau dirba su Lietuva ir Lenkija, kad naftą galėtų įsivežti iš kitų šaltinių, ne tik Rusijos.

– Grįžtant prie platesnio paveikslo. Jungtinėse Valstijose prasideda priešrinkiminiai metai. Ar mūsų regionas turėtų tikėtis mažiau Amerikos dėmesio? Ar daugiau dėmesio?

– Kas vyksta Europoje, manau, kritiškai svarbu mūsų saugumui. Priklausome kolektyvinio saugumo organizacijai, NATO, sėkmingiausiai tokiai organizacijai. Mūsų visuomenės gerovei kritiškai svarbi transatlantinė prekyba ir tai, kad tarptautinė tvarka būtų toliau grindžiama taisyklėmis. Manau, tai svarbu ir mūsų bendroms vertybėms.

Plačiau – laidos „Savaitė“ reportaže nuo 28.14 min.

Vygaudo Ušacko kelionės: kai sunku apsispręsti, ar nori būti prezidentu, ar dirbti aviacijoje