Nepaisant turimų įrodymų, kas atsakingas už „karo aktą“ prieš Saudo Arabijos naftos platformas, atsakymas į ataką nebus katastrofiškas karas prieš Iraną. Rijadas turi per daug ką prarasti, kad leistų dramatiškai eskaluoti situaciją, bet turi pademonstruoti savo galimybes smogti atgal. Todėl vien tik pasikliauti karalystės racionalumu nevertėtų.
Saudo Arabija į Irano agresiją Persijos įlankoje atsako akimirksniu. Be rimtesnio pasipriešinimo eliminuoja Irano pajėgumus jūroje, o radarams užfiksavus kontraataką gynybinės sistemos neutralizuoja balistines raketas. Kur kas modernesnių Rijado naikintuvų dominavimas ore leidžia lengvai sunaikinti strateginius objektus Irane. Nespėjus atsipeikėti iraniečiams, Saudo Arabija įvykdo sklandžią antžeminę invaziją, suduodančią galutinį smūgį.
Tikriausiai supratote, kad tai neturi nieko bendro su realybe. Na, praktiškai nieko. Tai yra santrauka trumpo, tačiau reprezentatyvaus Saudo Arabijos propagandinio filmuko.
Ši karinė simuliacija pasirodė prieš daugiau nei metus. Tuomet Irano remiami Jemeno sukilėliai dešimtis kartų bandė sėkmingai balistinėmis raketomis pasiekti strateginius taikinius Saudo Arabijoje.
Nedaug trūko, kad jiems pasisektų – šalies pietuose jau žuvo civiliai, Raudonojoje jūroje buvo sudrumsta tarptautinė laivyba, o viena raketa net buvo pasiekusi tarptautinį Rijado oro uostą.
Saudo Arabija jau tuomet nepailsdama skambino pavojaus varpais. Rijadas pateikė įrodymus, kuriuos pripažino ir Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai. Objektyviais duomenimis, Iranas ne tik tiekė sofistikuotą balistinių raketų technologiją Jemeno sukilėliams, tačiau Irano instruktoriai dalinosi ir savo ilgo nuotolio taikymosi žiniomis.

Rijadas, savo ruožtu, be diplomatinės kampanijos ir sprendimų Jemeno karo lauke, Teheranui atsakė nacionalistine propaganda, įkūnijančia kryžkelę, kurioje panašiai kaip anuomet, taip ir šią savaitę atsidūrė karalystės jaunasis sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas, geriau žinomas kaip MBS, kartu su karaliumi Salmanu.
Saudo Arabija nenori ir negali sau leisti dramatiškai eskaluoti situacijos nei Jemene, nei Persijos įlankoje, tačiau negali atskleisti savo silpnybių ir privalo pademonstruoti, kad turi galimybes smogti Iranui atgal.

Kaista Šaltasis karas?
Išskyrus diplomatinius ir informacinius karus, Saudo Arabija ir Iranas niekada iki šiol neįsivėlė į tiesioginį konfliktą. Taip, Artimųjų Rytų konfliktuose Sirijoje, Irake ir Jemene abi šalys kariavo netiesiogiai. Šių konfliktų reikšmė dvejopa – vienu metu regioninės lyderės juos mato kaip didžiulę grėsmę, tačiau kartu ir strateginę galimybę susilpninti viena kitą. Tai yra du pajėgūs priešininkai, kovojantys dėl dominuojančios pozicijos regione – kur pralaimi vienas jų, išlošia kitas.
Be abejonės, šis „proxy“ konfliktas tragiškai destabilizuoja visą regioną, bet bent iki praėjusio savaitgalio incidento leido išvengti katastrofiško tiesioginio susidūrimo tarp Rijado ir Teherano.
Laimė, abi pusės to vengia ir susirėmimo galimybę naudoją kaip atgrasymo priemonę arba svertą tarptautinėse derybose su Vakarų šalimis. Bet būtent netiesioginiai konfliktai, kaip kad karas Jemene, sukuria aplinkybes, kurios yra neprognozuojamos arba priverčia atitinkamai elgtis. Taip lėmė ataką prieš Abqaiq naftos perdirbimo ir Khurais naftos gavybos kompleksą.

Tačiau net jeigu pavyks įtikinti ir įrodyti, kad už pastarąją ataką prieš Saudo Arabiją tiesiogiai atsakingas Iranas, o ne Jemeno sukilėliai, stipriai abejoju, kad drastiškai keisis status quo Jemene ar tuo labiau – kad konfliktas bus eskaluojamas karinėmis priemonėmis.
Išlikimo klausimas
Reikia taip pat turėti omenyje, kad Saudo Arabija šiuo metu turi daugiau ką prarasti nei Iranas.
Kol karas Jemene yra aklavietėje, o šalies gyventojai kiekvieną papildomą konflikto dieną moka žiaurią kainą, karalystės palaikoma Jemeno valdžia kartu su savo sąjungininke Saudo Arabija išgyvena vieną rimčiausių krizių. Tuo tarpu Europos šalyse ir JAV pasigirdi vis garsesni raginimai ir konkretūs svarstymai parlamentuose nutraukti karinę pagalbą Saudo Arabijai šiame konflikte.
Jemeno sukilėlių oficialiai prisiimta atsakomybė už suluošintą kaimybės naftos industriją ir akivaizdus Irano vaidmuo šioje situacijuoje suteikia pagrindą suvesti sąskaitas su Teheranu ir galutinai užgniaužti sukilimą Jemeno šiaurėje. Galima būtų spėlioti, kad į Irano „karo aktą“ Rijado karališkuosiuose rūmuose svarstoma atsakyti jau aptartu tradiciniu būdu – netiesioginiame konflike Jemene, pavyzdžiui, antžemine invazija.
Tačiau tokia drastiška priemonė gali išprovokuoti sąjungininkus Jemeno pietuose nuversti valdžią sostinėje Adene, o Vakarų valstybės kategoriškai netoleruotų neišvengiamo dar didesnio civilių aukų skaičiaus. Lieka tik ribotos, simbolinės operacijos, kurios per daug nesiskirtų nuo įprastų atsakomųjų priemonių prieš balistines raketas.

Nepamatuota konflikto eskalacija pastatytų ant kortos ir itin ambicingą Saudo Arabijos modernizavimo programą, kuriai jau dabar koją kišą tiek karas Jemene, tiek iki pastarojo incidento kritusios naftos kainos. O būtent šių ekonominių ir socialinių reformų viltis suteikia svarų legitimumą dabartinės karališkosios šeimos valdymui Arabų pavasario kartos akyse.
Lyg šių iššūkių nebūtų gana, mėnesio pradžioje į šią lygtį Saudo Arabijos karališkoji šeima pati įtraukė dar vieną kintamąjį.
Karalius Salmanas pakeitė tarptautinėje bendruomenėje gerai vertintą energetikos ministrą ir vietoje jo paskyrė vyresnįjį sosto įpėdinio įbrolį. Tai pirmas kartais, kai valdančioji šeima vadovavo Energetikos ministerijai, kuriai patikėtos dvi strateginės užduotys. Pirmoji – pakelti naftos kainą iki reikalingo kiekio subalansuoti karalytsės biudžetą. Antroji – įgyvendinti naftos milžinės ARAMCO pirminį viešąjį siūlymą biržoje, kuris žadėtas po keleto metų.
Nors naujasis ministras turi pakankamai patirties tvarkytis su ministerijos porfteliu ir susijusiais iššūkiais, jam patikėta užduotis yra praktiškai neįmanoma. O šįkart karališkoji šeima neturi atpirkimo ožio ir nesėkmės atveju bus laikoma tiesiogiai atsakinga.
Tikriausiai darosi aiškiau, kad Saudo Arabijos karališkajai šeimai agresyvesnė pozicija Irano atžvilgiu gali tapti režimo išgyvenimo klausimu, todėl Rijadas turėtų būti linkęs susilaikyti nuo eskalacijos.

Pasikliauti Rijado racionalumu?
Tačiau užtenka prisiminti tragišką Jamalo Khashoggi istoriją, kad suprastume, jog Saudo Arabijos režimas nėra racionalus, ar bent jau kartais gali priimti neproporcingus sprendimus, kurie atrodo labiau paremti asmeninėmis ambicijomis nei gerai pasvertais realpolitik sumetimais.
Aišku, šioje situacijoje ant kortos yra pastatyta daugiau nei J. Khashoggi atveju, tačiau vis tik kaip būtų galima apsidrausti nuo drastiškų poelgių?

Rijado reakcija didele dalimi priklausys nuo to, kokio jie sulauks palaikymo. Bent nominalūs įsipareigojimai yra būtini ir panašu, kad tai puikiai supranta didžiausia karalystės sąjungininkė JAV.
Galiausiai, Saudo Arabijai svarbu tik parodyti Iranui, kad jie gali atsakyti agresoriui. Nei tokio atsakymo turinys, nei forma, iš esmės, nėra svarbu – aktualus tik gestas, kurį Rijadas galėtų matyti ir pristatyti kaip laimėjimą prieš Teheraną.
Šioje vietoje akivaizdi diplomatijos rolė. Parodyti, kad Saudo Arabija nelieka viena tvarkytis su Irano agresija regione. Pabrėžti, kad spaudimas prieš Iraną tik didės. Pavyzdžiui, vienas iš potencialių sprendimų galėtų būtų platesnis Vakarų šalių įsitraukimas į šią vasarą JAV prezidento paskelbtą tarptautinės laivybos saugumo užtikrinimo misiją „Sentinel“.
Tai užtikrintų didesnį tarptautinės laivybos saugumą Persijos įlankoje ir Raudonojoje jūroje, o taip pat vakaruose ir ypač Europoje paskleistų geresnį suvokimą apie destabilizuojančią Irano įtaką regione. Saudo Arabija abiejų šių tikslų kryptingai, tačiau praktiškai nerezultatyviai siekė jau keletą metų.
Nepaisant to, kokia formą įgaus tarptautinės bendruomenės užnugaris, tai suteiktų galimybę Rijadui manyti, kad Iranas supranta, jog amžinasis priešininkas regione nėra silpnas ir turi realią diplomatinius ir karinius pajėgumus atsakyti į bet kokią Irano agresiją. Kitaip tariant, reikalinga nauja propagandos dozė prieš Iraną. Tik šįkart – kur kas realistiškenės.
Paulius Ramanauskas yra komunikacijos specialistas, buvęs Saudo Arabijos Vyriausybės konsultantas strateginės komunikacijos klausimais Informacijos ministerijoje.