Pasaulyje

2019.09.20 17:24

Sacharovo konferencijos dalyviai: yra ir kitokia Rusija

Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2019.09.20 17:24

Penktadienį Kaune vykusioje diskusijoje Andrejaus Sacharovo konferencijos dalyviai ragino nepamiršti nematomos Rusijos pusės: opozicinių jėgų, besipriešinančių režimui.

„Egzistuoja Rusija, kurią pamilau: nuostabiai svetinga ir norinti dalytis. Bet tuo pačiu susidūriau su šiurkščia Rusija, su valstybe, žiauriu aparatu, žalojančiu savo piliečius“, – pradėdamas diskusiją kalbėjo Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas Van Vorenas.

„Yra kita Rusija: mes jos nematome dažnai, tačiau ji yra, kaip ir sovietų laikais“, – kalbėjo jis.

R. Van Vorenas pabrėžė, jog visuomenėje kylantis nepasitenkinimas gali nulemti kruvinus susirėmimus ateityje, gal net valdžios pasikeitimą, tačiau, pasak jo, tai nereiškia, jog ateisiantis režimas bus geresnis. „Viena iš priežasčių šiai konferencijai surengti yra tikslas priešintis juoda ir balta sterotipams ir nepamiršti, jog yra kita Rusija“, – kalbėjo jis.

Buvęs Helsinkio grupės narys ir buvęs politinis kalinys bei kadenciją baigęs ministras Viačeslavas Bachminas, kalbėdamas apie Rusijoje vykstančius protestus, pabrėžė, jog pasipriešinimas kilo iš suaktyvėjančios pilietinės visuomenės – jaunų rusų, mačiusių pasaulio ir mokančių užsienio kalbų, norinčių, jog jų šalis pasikeistų.

„Visa tai prasidėjo ne nuo protestų, bet nuo šių žmonių bandymų padaryti pasaulį apie juos kitokį. Kalbu apie gatvės menininkus, aplinkosaugininkus, tuos, kurie stengiasi išsaugoti architektūros paminklus. (...) Jie nori, kad gyvenimas Rusijoje taptų geresnis, bet dėl to jiems tenka susigrumti su sistema“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Bachmino, šie judėjimai politizavosi, nes susidūrė su valstybės pasipriešinimu. Jo teigimu, esama situacija šalyje nepatenkintos įvairios visuomenės grupės: mokslininkai, medikai, mokytojai ir smulkusis ir vidutinis verslas. Anot V. Bachmino, valstybė nežino, kaip reaguoti į naująjį pasipriešinimą, tačiau pastebimas specialiųjų pajėgų galios augimas valstybėje.

Kino prodiuseris Jevgenijus Gindilis pastebėjo, jog paskutiniu metu vykstančiuose protestuose ypatingą vaidmenį vaidina jaunimas. „Jaunimas nebijo represijų, jie nebijo būti sulaikyti ir nubausti“, – kalbėjo jis.

Pasak J. Gindilio, paskutinių protestų dalyviai sulaukia žymiai tvirtesnio visuomenės palaikymo, be to, jauni rusai nėra taip lengvai pasiekiami valstybinei propagandai, nes nežiūri televizijos, o informaciją gauna iš interneto platformų, kuriose gausu ir valstybei kritiškos informacijos.

„Šiandien visuomenės nuomonė yra formuojama „Youtube“, kur yra keletas ten transliuojančių nuomonės lyderių“, – kalbėjo J. Gindlis.

Rašytojas Michailas Šiškinas pastebėjo, jog Rusija neturi patirties, kokia turėtų būti demokratija ir blaškosi tarp jos siekio ir diktatūros. „Vienas kraštutinumas yra diktatūra, apie kurią Rusijoje dažnai kalbama kaip apie viešąją tvarką, kitoje pusėje – demokratija, bet Rusija niekad nežinojo, kas yra demokratija, todėl tai – anarchija ir kažkas chaotiško“, – kalbėjo M. Šiškinas.

Pasak jo, dėl šios priežasties ir esama situacija Rusijoje nėra tik vienos asmenybės – prezidento Vladimiro Putino – klausimas.

„Diktatūra buvo sukurta mūsų visuomenės bendromis pastangomis. Jeigu nebūtų buvę paklausos diktatūrai, jokiam Vladimirui Putinui nebūtų pavykę, tačiau tauta to norėjo, norėjo tvarkos“, – pabrėžė jis.

„V. Putinas tėra aktorius. Mes matėme daugybę aktorių, kurie vaidino caro vaidmenį. (...) Rusijos problema yra ne tik tai, kad reikia išvaryti V. Putiną, bet kad mums reikia sukurti kitokią pjesę“, – pastebėjo rašytojas.

Jis prognozavo, kad Rusija toliau skaldysis, tačiau abejojo, ar jos vietoje galėtų atsirasti demokratiškos santvarkos: „Valstybės, kurios įsikurs ant Rusijos griuvėsių, ar jos bus demokratiškos? Kodėl jos turėtų būti demokratiškos?“

Rašytojas, „The Economist“ biuro Maskvoje vadovas Arkadijus Ostrovskis svarstė, ar pavadinimas „kita Rusija“ yra tinkamas ir teigė pastebintis, jog tai, kas visą laiką buvo laikyta „kita Rusija“, tampa pagrindine Rusija.

„Tai, kas buvo kita Rusija – žmonių teisių aktyvistai, opozicija, tampa pagrindine Rusija, o Putino Rusija tampa kita Rusija“, – kalbėjo jis.

A. Ostrovskis svarstė, kad su artimiausiu lyderio pasikeitimu Rusija galėtų pasukti individualizmo keliu, nes naujajam lyderiui bus naudinga vykdyti priešingą politiką nei V. Putino.

Kalbėdamas apie jaunus rusus, jis pabrėžė, jog dauguma jų yra nepatenkinti tuo, kas vyksta jų valstybėje.

„Jauni žmonės, užaugę nežinodami, kas yra Sovietų Sąjunga, nejausdami nostalgijos, nežinantys nieko kito kaip V. Putinas ir galvojantys, kad galvoja normalioje valstybėje, nesupranta, kodėl jų valstybėje su dviračių takais ir gerais restoranais ateina juodai apsirengę žmonės ir juos sumuša“, – kalbėjo jis.

Pasak rašytojo, dėl šios priežasties dabartinis režimas ribotai naudoja prievarta, bijodamas prarasti visuomenės palaikymą.

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje Andrew Woodas pabrėžė, jog pasitinkant pokyčius Rusijoje, Vakarams svarbu išlaikyti ryšius su Rusijos žmonėmis ir palaikyti juos siekiant pokyčių.

„Labai padrąsina tai, kad Rusijos pilietinėje visuomenėje matomas pabudimas. Tarp rusų turėtų vykti diskusija, kokios šalies jie norėtų“, – kalbėjo jis.

Diskusija apie kitokią Rusiją penktadienį vyko VDU vykstančioje konferencijoje, organizuojamoje siekiant pagerbti velionį universiteto profesorių Leonidą Donskį.