Pasaulyje

2019.09.19 17:43

Kodėl niekas nelaimėjo parlamento rinkimų Izraelyje?

Isandrijus Linkus2019.09.19 17:43

Izraelyje vyko išankstiniai parlamento rinkimai, kuriuose dabartinis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu siekė išlaikyti savo postą jau penktą kartą. Pagrindinis rinkimų klausimas – ar B. Netanyahu vėl taps ministru pirmininku ir jo „Likud“ partija aplink save suformuos koaliciją, ar trauksis į opoziciją.

Suskaičiavus beveik visus balsus „Likud“ gavo 31 vietas parlamente, tuo tarpu Benny Gantz partija „Mėlyna ir balta“ gavo 32 vietas parlamente iš 120, kuri yra pagrindinė „Likud“ konkurentė. Iš dabartinių balsų yra aišku, kad nei viena iš pagrindinių partijų neužsitikrino daugumos parlamente, todėl mažesnės tampa kaip niekad svarbios, o taip tikrasis šachmatų žaidimas tik prasideda.

Ką darys B. Netanyahu ir B. Gantz?

Dar prieš parlamento rinkimus dabartinis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jei laimės šiuos rinkimus, padarys viską, kad Vakarų Krante įsigaliotų Izraelio suverenitetas. Tokiais pareiškimais norėta gauti Izraelio dešiniųjų didesnį palaikymą, tačiau jam nepavyko gauti daugiau balsų nei per balandį vykstančius rinkimus, kadangi parlamente iškovotų vietų skaičius lieka gan panašus. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad iškart po rinkimų B. Netanyahu pareiškė, kad su Izraelio „antisionistais ir arabų partijomis“ neis į koaliciją, o tai reiškia, kad „Likud“ partijos lyderis apsiriboja eiti į koaliciją su išskirtinai dešiniosiomis jėgomis.

Tuo tarpu B. Gantzas, buvęs Izraelio karininkas kartu su Yairu Lapidu, buvusiu finansų ministu, dar vasario mėnesį įkūrė naują partiją pavadinimu „Mėlyna ir balta“. Per balandžio mėnesio rinkimus jo partija laimėjo 35 vietas, tiek pat, kiek ir „Likud“. Dabartinis Izraelio ministras pirmininkas, bijodamas naujosios partijos iškilimo, gegužės mėnesį paskelbė išankstinius rinkimus, taip tikėdamas užsitikrinti pergalę prieš B. Grantzo partiją.

Kaip pabrėžia pats B. Gantzas, jo partijos laimėjimas pakeis Izraelio demokratijos liniją. Šios partijos lyderis nėra pasakęs, ar Izraelis turėtų užimti Vakarų Krantą, taip pat jo nuostatos dėl būsimos Palestinos valstybės nėra aiškios. Visgi B. Gantzas yra ne vieną kartą pareiškęs, kad Izraelis neturėtų pasitraukti iš Vakarų Kranto ir kad „Hamas“ Gazoje „nebandytų jo kantrybės“. Partija „Mėlyna ir balta“ save laiko centro kairiąja, kuri bandys ieškoti sąjungininkų tarp Izraelio kairiųjų, tokių kaip arabų partijos. Tai leistų keisti dabartinę Izraelio poziciją dėl Palestinos klausimo ir palestiniečių teisės atsidurtų vėl ant vyriausybs stalo.

Kas turės didžiausią įtaką formuojant koaliciją?

Nepaisant to, kad B. Netanyahu ir B. Gantzas gavo daugiausia rinkėjų balsų, jiems reikės ieškoti sąjungininkų tarp kitų partijų. Todėl, norint suprasti Izraelio politines partijas, reikia žiūrėti per du pagrindinius vertybinius klausimus: palestiniečių teisės ir santykio tarp valstybės ir religijos. Dešiniosios partijos yra B. Netanyahu „Likud“ partija, ultra-ortodoksų partijos Shas ir Vieningosios Toros Judaizmas, tuo tarpu centro kairiosios yra B. Gantz „Mėlyna ir balta“ partija, Darbo partija, Demokratinė Sąjunga ir arabų partija – Vieningasis Sąrašas. Nei vienas iš šių blokų neužsitikrina daugumos, kadangi geriausiu atveju centro kairieji gali turėti 56 vietas, o dešinieji – 55, kai tuo tarpu parlamente yra iš viso 120 vietų.

Pagrindinis būsimos koalicijos dalyvis gali būti Avigdoro Liebermano partija „Izraelis – mūsų namai“, kuri turėtų gauti apie 9 vietas parlamente. Ši partija nepalaiko palestiniečių teisių, pasisako už Vakarų Kranto prijungimą prie Izraelio. Tačiau iš kitos pusės, A. Liebermano partijos rinkėjai yra Izarelio žydai, emigravę iš buvusių Sovietų Sąjungos Respublikų, kurie yra sekuliarūs ir prieštarauja ultra-ortodoksų žydų privilegijoms Izraelyje.

Šis klausimas yra opus partijoje kaip ir visame Izraelyje – dar po balandžio mėnesio rinkimų iš B. Netanyahu reikalauta prievolės ultra-ortodoksams žydams tarnauti kariuomenėje. „Likud“ partijos lyderiui tam nepritarus bijant, kad bus prarasti rinkėjų balsai iš pačios religingiausios visuomenės grupės, A. Liebermanas su savo partija pasitraukė iš koalicijos.

Todėl kas taps ministru pirmininku priklausys ne nuo B. Netanyahu ar B. Gantzo, o nuo A. Liebermano. Nuo žydo, gimusio Kišiniove, ir Izraelyje sukūrusio partiją, išskirtinai atstovaujančią rusiškai kalbančius izraeliečius.

Isandrijus Linkus yra politologas, istorikas. VU TSPMI Lyginamosios politikos magistrantūros studijų alumni. 2017 m. dirbo analitiku Izraelio – Palestinos konflikto srityje Reut institute Tel Avive. Šiuo metu stažuojasi Europos žydų institute Stokholme.