Pasaulyje

2019.09.19 07:56

Ukrainos saugumu besirūpinanti NVO studijuoja Baltijos šalių pasipriešinimo istoriją

Specialiai LRT.lt iš Kijevo
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.09.19 07:56

Pasipriešinimas Rusijos agresijai Ukrainos rytuose ir Krymo pusiasalio aneksijai kilo pačioje Ukrainos visuomenėje, todėl šiandien nevyriausybinės organizacijos (NVO) atsparumo užsienio valstybių kišimuisi moko Vakarų partnerius, nors Ukrainos valdžia ne visada nori įsiklausyti į ekspertų patarimus.

Kai 2014 metais Rusijos „žalieji žmogeliukai“ užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį ir prasidėjo karas Ukrainos rytuose, šios šalies valdžia kurį laiką pasimetusi nežinojo, kaip reaguoti į situaciją. Tačiau iniciatyva priešintis karo veiksmams kilo paprastų ukrainiečių gretose.

Ukrainoje veikiančio Armijos, pokyčių ir nusiginklavimo studijų centro direktoriaus pavaduotojas Mykhailo Samus teigia, jog ši situacija buvo unikali, šaliai apsiginti padėjo tiek savanoriai, tiek ir privatus verslas.

„Matėme, kad galima sukurti nacionalinį pasipriešinimą kartu su pilietine visuomene, aktyvistais, savanorių batalionais“, – sako M. Samus. Jis pasakoja, kad dabar ši idėjų kalvė studijuoja Baltijos valstybių istoriją.

„Turime projektą su Baltijos šalimis, studijuojame jų nacionalinio pasipriešinimo istoriją, šaulių sąjungas. Jų veikla įrodo, kad kariuomenės sudėtyje gali veikti savanoriškos organizacijos, kurios padeda kurti nacionalinį pasipriešinimą ir galėtų sustabdyti bet kokią agresiją“, – pasakoja ekspertas.

Vienas iš Razumkovo centro, įsikūrusio Kijeve, direktorių Oleksiy Melnykas teigia, jog Ukraina jau dalinasi savo patirtimi su kitomis šalimis. Anot eksperto, neseniai Ukrainoje viešėjo ekspertai iš JAV ir Europos šalių, kurie turėjo dalintis patirtimi, kaip apsaugoti savo rinkimų sistemas ir visuomenę nuo užsienio valstybių įtakos.

„Tačiau po kelių minučių pokalbio, viskas apsikeitė vietomis. Ukrainiečiai turi daug praktinės patirties kovojant su Rusijos kišimusi į politiką“, – sako O. Melnykas. Jis pabrėžia, kad Rusija stengiasi naudoti tiek tradicinius, tiek netradicinius instrumentus, dezinformaciją, bet jų poveikis Ukrainoje silpsta dėl stiprėjančios pilietinės visuomenės, o žmonės nebepasitiki Rusijos informaciniais kanalais.

Narystės datos nebeskelbia

Šiandien Ukraina įgyvendina struktūrines gynybos institucijų ir viešojo sektoriaus reformas, kurios būtinos norint tapti NATO bei Europos Sąjungos naria.

Tačiau Ukrainos ekspertai teigia, kad dabartinė valdžia konkrečių datų, kada Ukraina galėtų tapti NATO nare nežada. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo kaltinamas neįgyvendinęs savo pažado iki nustatytos datos atvesti šalį į šią tarptautinę organizaciją.

„Dabartinė valdžia deklaruoja euroatlantinius Ukrainos siekius, bet niekada negirdėjau žadant konkrečių datų. Sakyčiau, kad jų politika daugiau nukreipta į šalies vidų, nes kalbama apie Ukrainos BVP kėlimą, kovą su korupcija ir karo užbaigimą. (...) Tai Ukrainą padarytų geresne šalimi ir priartintų prie NATO bei ES, tai ir yra dabartinės valdžios filosofija“, – teigia Ukrainos Nepriklausomo gynybos ir antikorupcijos komiteto (NAKO) generalinė sekretorė Olena Tregub.

Anot O. Melnyko, yra ir kitų būdų kaip Ukraina gali sustiprinti savo nacionalinį saugumą: „Ukraina galėtų siekti turėti tokį santykį su NATO, kokį turi Švedija ar Suomija.“ Taip pat esą reikėtų įvertinti ir ar Aljanso nare tapusi Ukraina sustiprintų NATO, ar sumažintų visos organizacijos saugumą.

O žvelgiant į narystę ES, anot O. Melnyko, Ukraina galėtų eiti Norvegijos keliu, kuri turi susitarimą dėl Šengeno principų, dalyvauja bendroje ekonominėje erdvėje.

„Dabar kamuolys yra NATO pusėje. Ukraina stengiasi atitikti NATO ir ES standartus. Bet, tiesą pasakius, nesu tikras, ar NATO dabar svarbu, kad Ukraina ar Sakartvelas taptų nariais kaip galima greičiau“, – nurodo M. Samus.

Anot jo, NATO nesiruošia laikytis griežtų pozicijų ir aktyviai veikti Juodojoje jūroje dėl Motreaux konvencijos, kuri neleidžia priėjimo prie Juodosios jūros neturinčioms valstybėms ilgiau kaip 21 būti šioje jūroje bei dėl Turkijos manevrų.

„Šioje situacijoje Ukraina, atrodo, yra viena. Galbūt kartu su Rumunija, kuri mato Rusiją kaip tikrą grėsmę, kaip ir Sakartvelas“, – teigia M. Samus. Jis pabrėžia, jog Rusijos laivyno galia regione ženkliai lenkia kitų valstybių pajėgumus.

Jo nuomone, įgyvendinus reformas ir pabaigus karą su Rusija, Ukraina akimirksniu taps NATO nare, tačiau artimiausiu metu neverta tikėtis, kad NATO narės paskelbs Ukrainai narystės veiksmų planą.

Valdžia klauso ne visada

Ekspertai teigia, jog nepaisant stiprios pilietinės visuomenės Ukrainoje, šalies valdžia ne visada nori įsiklausyti į NVO balsą.

O. Tregub nurodo, jog tiesiogiai dalyvauja Ukrainos gynybos sektoriaus reformose. Tačiau ankstesnioji šalies valdžia vilkino ir imitavo pertvarkas, o pačius nevyriausybinių organizacijų atstovus naudojo priedangai.

„Kartais jautėmės, jog mūsų organizacija naudojamasi legitimizuoti reformų trūkumą. Politikos formuotojai su mumis susitikdavo, fotografuodavosi, skelbdavo jas tinklalapiuose, ir tiek. Tai vargino“, – teigia O. Tregub.

Ji pastebi, kad kelis metus buvo vilkinamas Ukrainos gynybos pramonės koncerno „Ukroboronprom“ auditas, tačiau po Volodymyro Zelenskio išrinkimo ir parlamento rinkimų, buvo pakeista koncerno vadovybė ir auditorius jau samdomas.

„Puikus ženklas, kad naujuoju vadovu paskirtas buvęs Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius (...), kuris turi kovotojo su korupcija reputaciją“, – sako O. Tregub.

Tačiau, pasak ekspertės, dabar įstatymų projektai Ukrainoje rengiami taip greitai, kad NVO ne visada spėja juos vertinti ir teikti pasiūlymus.

„Manau, kad mūsų tyrimai dabar naudojami formuojant formuojant Ukrainos valstybės politiką“, – apibendrina O. Melnykas.

LRT.lt žurnalisto kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo JAV ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.