Pasaulyje

2019.09.18 13:01

JAV diplomatas apie karines pratybas su Ukraina: norime žinoti, kaip kovoti su Rusija

Specialiai LRT.lt iš Ukrainos
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.09.18 13:01

Šiandien NATO ir Ukrainos santykiai yra artimesni nei kada nors anksčiau. JAV teikia šaliai finansinę ir karinę paramą, vyksta bendros karinės pratybos. Tai naudinga ne tik prisijungti prie Aljanso siekiančiai Ukrainai, bet ir NATO, kuri semiasi patirties iš su Rusija kariaujančios valstybės.

NATO atstovybės Ukrainoje vadovas Alexanderis Vinnikovas pabrėžia, kad dabar Aljanso ir Ukrainos bendradarbiavimas yra aktyviausias tarp visų organizacijai nepriklausančių šalių.

Viešosios diplomatijos iniciatyvos Ukrainoje prisideda ir sklaidant mitus apie NATO, kurie čia gajūs dar nuo sovietmečio, kai Aljansas buvo piešiamas kaip agresorius. „Tai iššūkis. Kai kuriuose Ukrainos regionuose parama narystei NATO ir eurointegracijai yra mažesnė. (...) Tačiau įvaizdis keičiasi, apklausų duomenimis prieš 2014 metus teigiamai Aljansą vertino apie 15 proc. ukrainiečių, o šiandien jau beveik pusė“, – nurodo A. Vinnikovas.

Pratybos naudingos NATO

Ukrainoje rugsėjį vyksta tarptautinės JAV, NATO ir Ukrainos karinės pratybos „Rapid Trident 2019“, kuriose dalyvauja apie 3,7 tūkst. žmonių iš 14 valstybių.

JAV ambasados Ukrainoje laikinasis reikalų patikėtinis Williamas Tayloras sako, jog pratybų metu ne tik Ukrainos kariuomenė semiasi patirties iš Vakarų valstybių, bet ir Aljansas sužino, kaip kariaujama su Rusija.

„Tik viena pasaulio šalis kariauja su Rusija, tai Ukraina. Ir ukrainiečiai mokosi, kaip kovoti Rusija. Mes, NATO, turime tai žinoti. Niekada nenorime kovoti su Rusija, bet jei reikėtų, norime žinoti, kaip jie kovoja ir kaip mums kovoti, kad laimėtume“, – sako W. Tayloras.

Ukrainos ir NATO partnerystė prasidėjo dar 1991 metais, ukrainiečių kariai dalyvavo įvairiose tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Ukrainos rytuose bei ėmė remti prorusiškus separatistus, NATO sustiprino paramą Ukrainai.

„Padidinta tiek politinė parama Ukrainos teritoriniam suverenitetui ir vientisumui saugoti, tiek ir praktinė parama, siekiant, jog Ukraina pati užtikrintų savo nacionalinį saugumą ir įgyvendintų struktūrines reformas, kurios priartintų šalį prie euroatlantinių standartų ir principų“, – teigia A. Vennikovas.

JAV šiandien remia Ukrainą finansiškai, tiekia ginkluotę, tačiau, pasak W. Tayloro, paramos visada galėtų būti ir daugiau: „Esame patenkinti, kaip parama naudojama Ukrainoje. (...) Jos galėtų būti ir daugiau, kaip ir daugiau sankcijų, bet esame patenkinti savo partneriais ukrainiečiais šioje kovoje.“

Išmušė V. Putiną iš vėžių

Pastaruoju metu intensyvėja Rusijos laivyno manevrai Juodojoje jūroje. Praėjusių metų lapkritį Juodąją ir Azovo jūras, kur yra Ukrainos pramonei svarbūs uostai, skiriančiame Kerčės sąsiauryje Rusija sulaikė ukrainiečių jūreivius ir karo laikus, kurie prieš keletą savaičių per apsikeitimą kaliniais grįžo į Ukrainą.

„NATO didina savo buvimą Juodojoje jūroje, ypač po Rusijos agresyvių veiksmų. Pernai mūsų laivai čia praleido 120 dienų (...), planuojame, jog Odesoje bent 3 kartus švartuosis Aljanso kariniai laivai. Tai aiškiai rodo NATO paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tame tarpe ir laivybos laisvei šalies teritoriniuose vandenyse“, – sako diplomatas A. Vinnikovas.

Anot ambasadoriaus W. Tayloro, naujasis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra staigmena V. Putinui, kuris mokėjo elgtis su buvusiais šalies vadovais: „Prezidentas Zelenskis pasirodė kaip apsukrus vadovas. Mano asmenine nuomone, Zelenskis Putiną išmušė iš vėžių. Putinas žinojo, kaip tvarkytis su buvusiais Ukrainos prezidentais.“

V. Zelenskis Ukrainos prezidento rinkimus laimėjo žadėdamas baigti karą Rytų Ukrainoje ir po rinkimų to aktyviai ėmėsi, telefonu kalbėjosi su V. Putinu, organizavo apsikeitimą kaliniais.

„Esu įsitikinęs, kad šis jaunas prezidentas turi būdą kaip tvarkytis su Putinu ir baigti karą. (...) Esu optimistas dėl Ukrainos ateities. Yra reali galimybė baigti karą Ukrainai palankiomis sąlygomis, sugrąžinti šalies suverenitetą visoje teritorijoje, atgauti visus kalinius“, – teigia W. Tayloras.

Jis skeptiškai vertina svarstymus, kad Rusija galėtų išplėsti karinius veiksmus prieš Ukrainą: „Nemanau, kad JAV siųstų karius kovoti į Ukrainą, nemanau ir kad ukrainiečiai to prašytų. Manau, Rusija supranta, kad Ukrainos kariuomenė ir visuomenė tokią ataką padarytų itin brangia Rusijai.“ Anot ambasadoriaus, Vakarai tokiu atvejų galėtų įvesti dar skausmingesnes sankcijas Rusijai.

Karas netrukdytų

Dar 2008 metais Bukarešte vykusiame Aljanso viršūnių susitikime Ukraina ir Sakartvelas nebuvo pakviestos pradėti narystės NATO procedūrų, vietoje to pareikšta, kad narystės durys yra atviros prisijungimui, nenurodant konkrečios datos.

Dabar Ukrainos konstitucijoje įvirtintas jos siekis tapti NATO nare, o šalis stengiasi įvykdyti būtinas reformas, kad atitiktų Aljanso standartus.

„Mes remiame tiek Ukrainos, tiek Sakartvelo reformų procesą. (...) Kalbant apie Ukrainą, dabar dėmesys telkiamas į struktūrines vidines reformas ne tik kariuomenėje ir Gynybos ministerijoje, bet ir demokratinių principų, teisės viršenybės, žmogaus teisių, gero valdymo, kovos su korupcija, laisvos rinkos įgyvendinime“, – teigia A. Vinnikovas.

2014 metais Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, NATO sustabdė visą bendradarbiavimą su Rusija, tačiau komunikacijos kanalus paliko atvirus.

„Vyksta NATO–Rusijos tarybų posėdžiai (...) Jie sudėtingi, abi pusės nesutaria įvairiais klausimais, bet svarbu ir toliau kalbėtis. Rusija yra mūsų kaimynė ir tokia liks. Mes kviečiame Rusiją vėl imti laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Žinoma, normalių santykių nebus, kol Rusija nesilaikys tarptautinės teisės normų“, – prideda A. Vinnikovas.

Anot ambasadoriaus W. Tayloro, neišspręsti konfliktai dėl teritorijų Ukrainos rytuose bei Sakartvelo šiaurėje savaime nėra problema narystei NATO.

„Žinoma, NATO bendruomenė nori, kad naujos narės neturėtų didelės galimybės konfliktui su Rusija. Tačiau Vašingtono sutartyje nėra nieko (...) apie ginčus dėl sienų“, – sako W. Tayloras.

Jo nuomone, Ukrainos Donbaso regione turėtų būti surengti nauji vietos rinkimai, tačiau pirma turėtų pasitraukti Rusijos pajėgos, o Ukraina turėtų garantuoti saugumą regione. Tarptautiniai stebėtojai turėtų užtikrinti, jog Rusijos pajėgos į juos nesikištų ir gyventojai galėtų laisvai pareikšti savo nuomonę.

LRT.lt žurnalisto kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo JAV ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.