Šiandien Izraelio piliečiai balsuoja pakartotiniuose pirmalaikiuose rinkimuose, nes po rinkimų balandį ilgametis šalies premjeras Benjaminas Netanyahu taip ir nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos.
Kaip ir tą kartą lemiamas balsas atiteks ne dešiniųjų premjero oponentams – centristams, o buvusiam jo bendražygiui, o dabar politiniam priešininkui – Avigdorui Liebermanui, vadovaujančiam „Yisrael Beiteinu“ partijai.
Būtent A. Liebermano – ultranacionalisto, atstovaujančio daugiausiai buvusios Sovietų Sąjungos žydus, politika sugriovė B. Netanyahu planus suformuoti dar vieną dešiniųjų ir religinių žydų ortodoksų koaliciją balandį.
A. Liebermanas ir jo pasekėjai seniai piktinasi, kad ortodoksai nelaiko jų tikrais žydais, be to, religiniais mokslais užsiimantiems jaunuoliams ir vyrams tebegalioja išimtis leidžianti neiti į privalomą karinę tarnybą. Daug metų palaikęs B. Netanyahu ir jo partiją „Likud“, buvęs gynybos ir užsienio reikalų ministras A. Liebermanas galiausiai nusisuko nuo savo politinio mentoriaus.
„B. Netanyahu turi daug teisių, aš jo nenuvertinu, todėl ir sakau, kad tai nieko asmeniška. Aš jo neatmetu, jis daug pasiekė ir, manau, geriausiai atstovauja Izraeliui. Bet aš nenoriu religinio valdymo – noriu vyriausiybės su „Likud“, „mėlynai baltais“ ir „Yisrael Beiteinu“, – komentavo A. Liebermanas.
Jo minėta „Mėlyna-Balta“ – centristinė koalicija, taip pat dalyvaujanti rinkimuose, kuriai prognozuojamos 32 vietos parlamente, lygiai tiek, kaip ir B. Netanyahu partijai. 120-ies vietų parlamente A. Liebermano partija turėtų gauti apie 10 vietų, tačiau šios frakcijos vertė tokioje situacijoje, tikėtina, išaugs.
„Jis turi galimyibų karūnuoti kitą premjerą ir, kaip sakiau, puikiai tą supranta. Nemanau, kad jis pats mato save premjeru, bet jis gali nulemti kitos koalicijos formavimo sąlygas taip, kaip jam atrodys patogiau“, – svarstė „9 kanalo“ vyriausiasis redaktorius Dmitri Doubovas.
Laikinai tebevykdantis premjero pareigas B. Netanyahu bando pritraukti dar daugiau žydų nacionalistų, todėl pasiūlė aneksuoti strategiškai svarbią palestinietiškojo Vakarų kranto dalį – Jordano slėnį, ir prisijungti ten pastatytas žydų nausėdijas su keliais šimtais tūkstančių itin religingų ir nacionalistinių pažiūrų izraeliečių.
Šie rinkimai laikomi turbūt paskutiniu referendumu dėl B. Netanyahu politikos. Jis sugebėjo užsitikrinti konservatyvių Amerikos evangelikų palaikomos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos paramą, bet eiliniai žydai, ir net žydų ortodoksų bendruomenės, vis įtariau žiūri į Amerikos konservatyviųjų krikščionių kišimąsi į jų šalies reikalus.
Plačiau – Sauliaus Masalsko reportaže nuo 1.38 min.
