Pasaulyje

2019.09.21 20:46

EP rinkimų strategas apie „į Europą už skalbimo miltelius ir alų“ legendą: nemanau, kad eitume šiuo keliu

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.09.21 20:46

Nors pavasarį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose balsavo tik vos daugiau negu pusė tokią teisę turinčių, tai – didžiausias aktyvumas per 20 metų ir akivaizdus šuolis lyginant su pastaraisiais rinkimais. Vienas iš šio didžiulio, 28 valstybes apimančio proceso strategų sako, kad šiuolaikinės rinkimų kampanijos negali būti sėkmingos, jeigu į rinkėjus prabyla tik racionalia, dalykiška argumentų ir faktų kalba.

Nepasiekus emocijų, išgirstas nebūsi, sako jis. „Idealiame pasaulyje galbūt mes visi dalyvautume filosofiniuose debatuose graikų šventykloje, aiškintumės apie politikos kryptis, tačiau tai nėra pasaulis kuriame gyvename“, – teigia Stephenas Clarkas, Europos parlamento biurų Bendrijos šalyse vadovas ir vienas iš pagrindinių rinkimų kampanijos architektų.

Prieš penkerius metus su apgailestavimu sakęs „esam neseksualūs ir tai žinome“, LRT.lt pašnekovas mato progresą komunikacijoje su ES piliečiais, kurį parodo ir rinkimai.

– Praėję Europos Parlamento rinkimai pasižymėjo didžiausiu aktyvumu per pastaruosius 20 metų, bet tai juk turbūt nėra vienintelis kriterijus kampanijos sėkmei pamatuoti. Ar yra?

– Tai nėra vienintelis kriterijus, bet mes, akivaizdu, negalime vertinti rinkimų pagal politinį rezultatą, mūsų nedomina, už ką žmonės balsavo, mums svarbu, kad jie balsavo, rodė susidomėjimą. Padidėjęs aktyvumas mums buvo džiugi žinia. Taip pat, manau, diskusijos, įsitraukimas, medijų dėmesys buvo dideli, šie rinkimai buvo intensyvesni. Be to, jie buvo labiau matomi kaip europietiški rinkimai, o ne nacionaliniai plebiscitai dėl to, kas vyksta šalies viduje, kas Europos parlamento rinkimuose dažnai būdavo matyti praeityje. Didele dalimi taip yra ir dabar, tačiau debatuose nemažai buvo kalbama apie Europos masto klausimus, o tai yra gerai.

Kitas dalykas, kurį vertiname pozityviai, tai jaunimo dalyvavimas, lyginant su ankstesniais rinkimais. Visoje Europoje jaunimo balsaai sudarė maždaug pusę viso rinkėjų aktyvumo. Tai yra preliminarūs duomenys, bet tokia tendencija yra.

– Kokia to priežastis, jūsų manymu?

– Nes rinkimų centre buvo europietiški klausimai. Didysis klausimas buvo apie tai, kur link mes judame kaip europiečiai, kylantis iš pastarojo meto iššūkių – jaunimui šis klausimas yra svarbiausias. Klimato kaita prieš rinkimus iškilo kaip svarbi tema, ji laikui bėgant, manau, tapo tema numeris vienas. Jaunus žmones tai mobilizavo galbūt neproporcingai labiau negu kitas grupes. Tai viena dalis. Kita, aš tikiuosi, yra tai, kad mūsų kampanija, stipriai fokusuota į jaunus žmones, suveikė.

– Kaip minėjote, nevertinate rinkimų sėkmės pagal politinį rezultatą. Bet turbūt yra tam tikras paradoksas tame, kad pagrindinis rinkimų vertinimo matas yra aktyvumas, bet Europoje netrūksta euroskeptikų ar kartais netgi ES priešininkų, dalyvaujančių EP rinkimuose, ir žmonės už juos balsuoja būtent dėl tokios pozicijos.

– Taip, daug kas prognozavo prieš rinkimus, kad įvyks šių, kaip kai kas vadintų, netradicinių, euroskeptiškų partijų, kartais gana radikalių, pakilimas, netgi banga, bet galiausiai taip nenutiko. Mūsų EP rinkimų projekcijos, kurias publikavome, rodė, kad parlamentas nebus dominuojamas šių jėgų, taip ir nenutiko. Rezultatai ir galutinė sudėtis pasirodė esantys kur kas proeuropietiškesni negu tikėtasi. Apokaliptinės prognozės nepasiteisino.

– Pastarųjų dviejų rinkimų oficialūs vaizdo klipai, kuriais raginote žmones balsuoti, yra stipriai paremti emociniu apeliavimu į rinkimus, ir tai turbūt buvo tikslinga ir gerai apmąstyta?

– Kai kūrėmė kampanija, dirbome ties tuo, kokios yra kampanijų kūrybos tendencijos kitur, ir ką pastebėjome, kad emocinė mobilizacija tampa vis svarbesne, tad žinojome, kad turime to imtis. Jeigu pažiūrėtume į pastarųjų kelių metų kampanijas – „Brexito“ referendumą, Prancūzijos prezidento rinkimus, JAV prezidento rinkimus – pamatysime bendrą bruožą, kad tai nebuvo kampanijos, paremtos atidžiai sudarytomis politinėmis programomis, jos buvo apie judėjimus, sugrįžusią tapatybės politiką. Mums tai buvo iššūkis, nes Europos Sąjungos komunikatoriai tradiciškai laikosi racionalumo kelio, mėgsta aiškinti dalykus – kodėl ir ką Europa daro, kodėl tas ar kitas įstatymas svarbus. Žinojome, kad turime daryti kai ką kitaip, pasiekti žmones emociškai. Ir momentas – galbūt istorinis – buvo tam tinkamas. Neramumų fone kelta daug klausimų apie ką yra Europa, visa tai dėl krizių, su kuriomis buvome susidūrę. Visa tai susidėjo į kampaniją, kuri, taip, turėjo stiprų emocinį užtaisą.

https://youtu.be/R3tErFvAgag

– Kritikai juk galėtų sakyti, kad emocijų politikoje ir taip gerokai per daug, kad ir jūsų minėtuose pavyzdžiuose. O idėjų, dėl kuriuo rimtai debatuojama, kaip tik trūksta. Ar jūsų nepasiekė tokie atsiliepimai?

– Ne, nes mes neignoravome racionaliosios puses, ji visada buvo šalia. Iš tikrųjų jei užkabinsi žmones tik emociniu pagrindu, klausimai vis tiek kils – ką Europa man padarė? Todėl mes sukūrėme puslapį būtent tokiu pavadinimu. Ir tai yra apie konkretybes: jūsų mieste atsitiko tai, nes jūsų šalis yra ES narė. Bet kas karts nuo karto atsiduriantis prieš auditoriją gaus tą klausimą, todėl buvo labai naudinga turėti šį įrankį. Taigi racionalioji dimensija išliko, tiesiog reikia impulso, o tada gali pereiti prie diskusijų.

Gera tai tendencija ar bloga? Tokia yra realybe, su kuria susiduriame. Idealiame pasaulyje galbūt mes visi dalyvautume filosofiniuose debatuose graikų šventykloje, aiškintumės apie politikos kryptis, tačiau tai nėra pasaulis kuriame gyvename.

– Galbūt tai ne visai jūsų sritis, tokiu atveju atleiskite, bet ar internetinis balsavimas yra ilgojo laikotarpio ES tikslas?

– Man regis, Europos Parlamentas yra išreiškęs požiūrį, kad rinkėjų aktyvumo skatinimas įvairiomis priemonėmis, kartu ir internetiniu balsavimu, yra gera idėja. Visgi Europos Parlamentas neturi žodžio sprendžiant dėl to, kaip šalys narės organizuoja rinkimus, įskaitant paties EP. Nėra būdo, kaip ES galėtų į tai įsikišti, nebent tik padrąsinti šalis to siekti. Yra tik viena šalis, turinti e-balsavimą, tai Estija, o kitos turi mažai technologizuotas rinkimų sistemas.

– Žinau, kad tai ne jūsų atsakomybėje ir galbūt apie tai net nežinote, bet kaip žmogaus, šį bei tą žinančio apie rinkimų kampanijas, man smalsu paklausti. Kai 2004 metais Lietuva stojo į ES, piliečių dalyvavimas referendume buvo skatinamas prekėmis, kurias galėjai įsigyti už 1 centą, jeigu pasirodei balsavime ir gavai lipduką. Žmonės galėjo beveik už dyką įsigyti alaus, skalbimo miltelių, limonado. Dabar Lietuva yra viena palankiausiai ES vertinančių šalių, bet antieuropietiški veikėjai iki šiol tai prisimena ir šaržuoja – esą pardavėme nepriklausomybę už skalbimo miltelius. Ar tokia balsavimo kampanija, jūsų manymu, buvo gera?

– Nežinojau apie tai. Neįsivaizduoju, kad galėtume daryti kažką panašaus į tai. Ką mes įprastai darome kampanijoje, tai sukurti bendrystės jausmą, paskatinti tarpusavio įpareigojimą. Taigi ženkleliai, sakantys „Šiandien aš balsavau“, kuriuos žmonės galėtų įsisegti – tai esame darę praeityje – yra geras dalykas, nes padeda žmonėms pasijusti bendruomenės dalimi, bendros veiklos dalimi. Kas liečia gėrybių dalijimą, yra pavojus, kad tai galėtų būti klaidingai suprasta. Lietuva šiandien ir 2004 metų situacija, man atrodo, yra labai skirtingos situacijos, nors nežinau, kaip viskas buvo. Nemanau, kad eitume šiuo keliu dabar. Nenorėčiau to komentuoti, nes iš tikrųjų nežinau, kaip tai vyko, bet įsivaizduoju, kad kas nors oponuojantis galėtų tai išnaudoti. Tokia strategija – rizikinga.