Pasaulyje

2019.09.12 21:00

Rytinės ES šalys pritaria Vakarų Balkanų valstybių narystei bloke

BNS2019.09.12 21:00

Keturios rytinės Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pritarė idėjai priimti Vakarų Balkanų šalis į Bendriją ir pareiškė, kad derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija dėl narystės bloke turėtų prasidėti dar šiemet.

Višegrado ketverto (V4) šalių – Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos – premjerai tokį pareiškimą paskelbė per Prahoje surengtą viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir penkių valstybių iš Vakarų Balkanų regiono – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – lyderiai.

„Višegrado ketverto grupė nori priimti naujas ES nares ir visiškai palaiko [siūlymą] šiais metais pradėti derybas dėl narystės su Šiaurės Makedonija ir Albanija“, – žurnalistams sakė slovakų ministras pirmininkas Peteris Pellegrini.

Bendrame pareiškime V4 lyderiai paragino ES paspartinti jau vykstančias derybas dėl narystės su Juodkalnija ir Serbija.

V4 taip pat pabrėžė, kad reformos, kurias priėmė Bosnijos ir Hercegovinos bei Kosovo vyriausybės, turėtų sustiprinti abiejų šalių viltis įstoti į ES.

„Europos susivienijimas negali būti baigtas be viso Vakarų Balkanų regiono prisijungimo prie Europos integracijos proceso“, – pareiškė Čekijos premjeras Andrejus Babišas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja V4.

„ES plėtros politika yra pats efektyviausias įrankis remti Vakarų Balkanų stabilumą, saugumą, demokratiją ir klestėjimą“, – pridūrė čekų ministras pirmininkas.

„Saugumas Balkanuose taip pat reiškia saugumą Europoje“, – pabrėžė A. Babišas.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu perspėjo, kad jei ES „nepateiks pasiūlymo pietinėms Europos valstybėms, arba Vakarų Balkanams, tokios šalys kaip Rusija, Turkija ar Kinija bus ten labai aktyvios“.

„Jei ES nebūtų delsusi priimti Šiaurės Makedonijos ir Serbijos kaip narių, Europoje būtų mažiau nelegalių migrantų“, – Prahos viršūnių susitikime pareiškė tiesmukasis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Višegrado šalys, be kita ko, ginčijosi su vakarinėmis ES narėmis dėl migracijos politikos, o kelios valstybės atsisakė priimti migrantus ir prieglobsčio prašytojus per 2015 metų Europos migrantų krizę.

Buvusi Serbijos provincija Kosovas į Prahą atsiuntė tik savo ambasadorių, protestuodama prieš Čekijos prezidento Milošo Zemano pareiškimą, kad jo lyderiai esą yra „karo nusikaltėliai“.

M. Zemanas anksčiau šią savaitę lankydamasis Belgrade, kuris atsisako pripažinti buvusios savo provincijos Kosovo nepriklausomybę, pareiškė, kad jam patinka Serbija, bet nepatinka Kosovas.

Palankumu Rusijai ir Kinijai garsėjantis prezidentas taip pat pareiškė prašysiantis Čekijos vyriausybės peržiūrėti savo 2008 metų sprendimą pripažinti Kosovo nepriklausomybę.

A. Babišas savo ruožtu atmetė tokią idėją ir pabrėžė, kad „nėra pagrindo Čekijos vyriausybei keisti savo poziciją“.