Pasaulyje

2019.09.09 20:54

Nematomos intrigos dėl 5G ir kodėl estų politikams Kinijoje patariama turėti du telefonus (II)

„Re:Baltica“, „Verslo žinios“, Postimees2019.09.09 20:54

Įspraustos tarp geopolitinių galių ir būdraujančios dėl Kinijos šnipinėjimo grėsmių, Baltijos šalys patarimų, ką daryti su „Huawei“ ir jos 5G tinklo įranga, žvalgosi į Briuselį.

LRT.lt publikuoja antrąją straipsnių ciklo apie Kinijos įtaką Baltijos šalyse dalį, parengtą bendradarbiaujant „Re:Baltica“ (Inese Liepina), „Verslo žinių“ (Naglis Navakas) ir „Postimees“ (Holger Roonemaa, Mari Eesmaa) žurnalistams. Pirmąją dalį galite skaityti čia.

2013 m. pabaigoje vienas Estijos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas atidarė intriguojantį elektroninio laiško priedą. Tuo metu jo kompiuterio valdymą perėmė, kaip manoma, Kinijos remiama programišių grupuotė, ieškanti konkrečių kriptografinių raktų, kuriuos Estijos diplomatai naudoja bendraudami su partneriais iš Europos Sąjungos (ES), rašo „Re:Baltica“.

Estijos valdžia šį įvykį išsiaiškino praėjus daugiau nei mėnesiui, 2014 m. pradžioje. Laikomasi oficialios pozicijos, kad nors Kinijos programišiai sėkmingai įsilaužė į sistemą, jiems nepavyko rasti to, ko ieškojo. Estai šią ataką priskiria „Ke3Chang“ grupuotei, kuri nuo 2010 m. vis taikosi į Europos Užsienio reikalų ministerijas, tačiau aktyviausiai veikė 2013–2014 m. Melagingi, vadinamieji „phishing“ elektroniniai laiškai skelbė atskleisiantys modelio, buvusios Prancūzijos prezidento žmonos Carlos Bruni nuotraukas, arba informaciją apie JAV karinius planus Sirijoje.

Politiniame dokumente, kuriame nagrinėjama ES ir Kinijos strateginė partnerystė, kritinės infrastruktūros saugumas, įskaitant ir kibernetinę erdvę, minimas kaip viena iš probleminių sričių. Baltijos šalių diplomatiniai ir saugumo šaltiniai patvirtina, kad Kinijos žvalgybos veikla Baltijos šalyse aktyvėja, o pagrindiniai Pekino interesai yra ES ir NATO reikalai.

Dėl technologinių žinių stokos ir iš pagrindinės sąjungininkės JAV jaučiamo spaudimo, Baltijos šalims supervalstybių kovos akivaizdoje tenka priimti pirmąjį svarbų technologinį sprendimą – ar leisti Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ dalyvauti diegiant naujos kartos (5G) ryšio tinklą. Panašu, jog sprendimas sukasi netiesioginio „ne“ linkme.

Naujos galimybės, nauji iššūkiai

5G tinklas sujungs milijardus objektų bei sistemų ir spartesniu greičiu perduos daug daugiau duomenų. Itin svarbus taps 5G tinklo pažeidžiamumas, kadangi dėl jo greičio ir juo perduodamų duomenų kiekio tinklą taps sunku apsaugoti nuo slapto galimai priešiškų jėgų šnipinėjimo ar kišimosi.

„Tai nebus tiesiog ryšys. Naudojantis daiktų internetu, sujungta bus viskas. Gali tapti labai lengva sukelti paniką visuomenėje. Kas, jei kas nors užims visus bankomatus ir kortelių mokėjimo sistemas? Tada valstybė vos per porą dienų bus parklupdyta ant kelių“, – teigia Estijos informacinių sistemų tarnybos vadovas Margus Noormaa.

„Tikriausiai šiuo metu kinai nepajėgtų kontroliuoti viso duomenų srauto, kuris keliautų 5G tinklu. Tačiau jei diegiant tinklą yra naudojamos tavo technologijos, jo veikime dalyvausi tikrai ilgai.“

„Huawei Technologies“ yra didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, kuri pastaraisiais metais susilaukė kritikos dėl to, jog galimai savo įrangą Kinijos valdžiai leido panaudoti šnipinėjimo tikslams. Tai visame pasaulyje sukėlė didėjantį susirūpinimą saugumu, o tokios šalys kaip JAV ir Australija uždraudė „Huawei“ prieigą prie savo 5G tinklų.

Kad Estija turėtų tapti pirmąja Baltijos šalimi, uždraudusia „Huawei“ dalyvauti 5G tinklo diegime, „Postimees/Re:Baltica“ patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Pagrindinį sprendimą Talinas priėmė liepos pradžioje. Rugsėjį šiam klausimui spręsti suburta speciali grupė paskelbs rekomendacijas, pagal kurias bus priimtas Vyriausybės nutarimas. „Nutarimas veikiausiai bus parengtas bendrais žodžiais ir jame nebus konkrečiai paminėta nei Kinija, nei „Huawei“, – teigė su šia situacija gerai susipažinęs šaltinis. Jame bus nurodoma, kad būtų patvirtintas 5G tinkle naudojamos technologijos saugumas.

„Susirūpinimą mums kelia tai, kad neturime galimybių savarankiškai įvertinti technologijų. Tai reiškia, kad turime remtis JAV ir kitų Vakarų sąjungininkų sprendimais, kad nutartume, ar „Huawei“ yra saugi, ar ne“, – kalbėjo M. Noormaa. Nors „Huawei“ technika yra pigesnė ir dažnu atveju geresnė už savo pagrindinių konkurentų, anot jo, „sprendimai dėl Kinijos Estijoje priimami atsižvelgiant į tai, kaip elgiasi mūsų partneriai Europoje ir Amerikoje“.

Neaiški pozicija

Kitos Baltijos šalys – Latvija ir Lietuva – nėra linkusios drąsiai laikytis viešos pozicijos dėl „Huawei“ prieigos prie plėtojamų 5G tinklų. „5G yra valdymo sistema, ne vien komunikacijų sistema, o jei sistemos yra nesuderinamos, mums gali kilti problemų“, – birželį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad Kinijos technologijos nebus naudojamos karinės reikšmės objektuose. 5G ryšio grėsmės vertinime, kurį pateikė Briuseliui, Lietuva siūlo sudaryti juodajį nepatikimų kompanijų sąrašą. Šalis taip pat siūlo pradėti vykdyti sertifikavimo procedūras ir nustatyti saugumo reikalavimus, taikomus 5G dažnio juostų aukcionuose.

„Huawei Technologies Vilnius“ į pateiktus klausimus iki straipsnio paskelbimo neatsakė.

Latvijoje už telekomunikacijas atsakinga Transporto ministerija portalui „Re:Baltica“ teigė, jog iki šiol jokių įrodymų, kad „Huawei“ piktybiškai naudotų savo technologijas, nepastebėjo, tačiau pažymėjo, kad šis klausimas bus svarstomas ES lygmeniu.

Latvijos sprendimas galiausiai gali pasirodyti panašus į Estijos, o kiti yra pasirengę sekti jų pavyzdžiu. Europos Komisija svarsto galimybę atlikti pataisas 2016 m. priimto kibernetinio saugumo įstatymo, kuriame reikalaujama, kad kritinėje infrastruktūroje dalyvaujančios bendrovės laikytųsi tinkamų saugumo priemonių. „Pakeitus kritinės infrastruktūros apibrėžimą ir įtraukus vadinamuosius penktos kartos mobiliuosius tinklus, įstatymas efektyviai užkirstų kelią ES įmonėms naudotis bet kurios šalies ar kompanijos, kuri būtų įtariama šnipinėjimu ar sabotažu, įranga“, – pranešė „Reuters“.

Nors viešai šiuo klausimu pasisako nedaug, Latvijos saugumo tarnybos dėl Kinijos technologijų, ir ne tik dėl 5G ryšio, nerimauja jau keletą metų. 2010 m., kai Latvijos prezidentas Valdis Zatlers lankėsi Kinijoje, jis dovanų gavo „Huawei“ vaizdo konferencijų sistemą. „Naudoti ją valstybinėse institucijose turbūt nebūtų pati gudriausia mintis“, – prisimena jis už kontržvalgybą atsakingos Latvijos slaptosios tarnybos reakciją į šią dovaną. Prezidentas įrenginį perleido dviem Rygoje ir Liepojoje esančioms ligoninėms, kad jose dirbantys gydytojai galėtų greičiau vienas su kitu tartis. „Pirmąjį vaizdo skambutį atlikome su Kinijos ambasadoriumi, viskas puikiai veikė“, – sakė jis.

Kiti keliai?

„Huawei“ Baltijos šalyse vis dar gali turėti tam tikrų šansų, kadangi vienas iš Latvijos mobiliojo ryšio operatorių, „Bite Latvia“, su Kinijos bendrove sudarė tiesioginį susitarimą bendradarbiauti rengiant 5G ryšio tinklą. Susitarimas buvo priimtas 2016 m., o „Bite“ jį dar kartą patvirtino 2018 m. „Bite“ tvirtina, kad nepastebėjo, jog „Huawei“ įrenginiai keltų pavojų saugumui, ir teigia susitarimo nenutrauksianti.

Neseniai taip pat buvo paskelbta, kad „Bite“ jungsis su „Tele2“ ir rengs, valdys bei prižiūrės mobiliuosius tinklus, įskaitant ir 5G ryšio tinklą, kuris ateityje bus išplėtotas Latvijoje ir Lietuvoje. Gindamas „Huawei“ technologijų saugumą, 2019 m. vasarį Rygoje viešėjo kompanijos kibernetinio saugumo reikalų viceprezidentas Mika Lauhde. Jis noriai bendravo su žiniasklaida ir, anot kompanijos atstovo, susitiko su valdžios pareigūnais, kuriuos jis atsisakė įvardinti. Atstovai iš Transporto, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, o taip pat ir iš ministro pirmininko biuro „Re:Baltica“ teigė, kad su M. Lauhde susitikę nebuvo.

Norint įdiegti naujos kartos mobiliojo ryšio tinklus, telekomunikacijų bendrovėms reikalinga prieiga prie 5G ryšio dažnių juostų, kurias valstybė pardavinėja aukcionuose. Kol kas tokius aukcionus rengė tik Latvija, jų metu reikiamą dažnio juostų kiekį įsigijo mobiliojo ryšio operatoriai „LMT“ ir „Tele2“. Abi bendrovės dar šią vasarą pradėjo 5G stočių bandymus. Tikimasi, kad pilnai technologija bus įdiegta per keletą ateinančių metų.

Estijoje viešas 5G aukcionas dėl didelės konkurencijos ištisiems mėnesiams sustojo teismų eilėje. Verdiktą, kiek licencijų turėtų atsidurti aukcione, tikimasi priimti 2019 m. rugsėjo 20 d. Tik po teismo sprendimo valstybė galės tęsti aukcioną, po kurio mobiliojo ryšio operatoriai galės pradėti diegti 5G ryšio tinklus.

Lietuvoje panašus aukcionas buvo atidėtas du kartus, šiuo metu jį surengti tikimasi 2020 m. pradžioje. Tačiau tai dar nereiškia, kad reikalai išvis nejuda. Vienas iš trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių „Telia“ kontroliuoja šalies plačiajuosčio ryšio tinklą ir yra paskelbtas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone. Ji jau atliko dviejų 5G mobiliojo ryšio bokštų bandymus. Šiuo metu bendrovė laukia, kol bus parengta įstatyminė ir reglamentacinė bazė.

2017 m. Kinijos valstybinė įmonė „CITIC Telecom CPC“ nusipirko „Linx Telecommunication“. Kartu su Amsterdame įsikūrusia telekomunikacijų bendrove „CITIC“ įsigijo ir jos dukterinę įmonę Estijoje. Tai reiškia, kad Kinijos valstybės įmonei dabar priklauso kai kurie povandeniniai interneto kabeliai, jungiantys Estiją, Suomiją ir Švediją, o taip pat ir prie kabelių pritvirtinti maršrutizatoriai bei jungikliai.

Estija kas dvejus trejus metus rengia užsienio interneto ryšio tiekėjų konkursus. Siekdama užtikrinti patikimumą ir saugumą, šalis visada pasirenka dvi šią paslaugą teikiančias įmones. Šiuo metu ji neperka paslaugų iš Kinijai priklausančio „CITICׅ“. Tačiau Estijos ginkluotosios pajėgos su kinų įmone yra sudariusios atskirą sutartį, ir trys ketvirtadaliai informacijos srauto iš Estijos keliauja būtent „CITIC“ kabeliais.

„Reikia pasitikėti tiek paslaugų teikėju, tiek technologijų gamintoju. Jie abu gali pakenkti“, – teigė Estijos informacinių sistemų tarnybos „CERT“ (Reagavimo į kompiuterinio saugumo incidentus grupės) vadovas Tõnu Tammer.

T. Tammer atkreipė dėmesį į neigiamus Kinijos pasiekimus šioje srityje. „Jie turi galimybę tai padaryti. Jie jau yra tai darę. Ir jie turi 2017 m. priimtą žvalgybos įstatymą, įpareigojantį Kinijos kompanijas bendradarbiauti su valstybinėmis žvalgybos tarnybomis. Tai yra trys nekaip skambančios išankstinės sąlygos.“

Kartu jis pripažino, kad jei kabeliais perduodami duomenys bus gerai apsaugoti, jiems neturėtų kilti pernelyg didelė grėsmė. „Kabelio operatorius bet kuriuo atveju gali pasidaryti jūsų duomenų kopijas ir be jūsų žinios jas bet kur persiųsti, tačiau jeigu jis nežinos, kaip juos perskaityti, su tais duomenimis ne ką ir tepadarys.“

Nusitaikė į privatų sektorių

„Melagingi laiškai yra mūsų kasdieninė problema“, – teigė vienos iš pasaulyje pirmaujančių Estijos energijos kaupimo įmonės „Skeleton Technologie“ bendraįkūrėjas Taavis Madiberkas. Nors į kibernetinį saugumą „Skeleton“ investavo išties nemažai, T. Madiberkui didžiausią nerimą kelia ne melagingi elektroniniai laiškai.

„Kartą mūsų gamykloje Vokietijoje įvyko toks incidentas, kai uniformuota Kinijos delegacija pareikalavo patekti į pastatą tvirtindama, kad jie susitarė su mūsų kompanijos valdyba“, – pasakojo M. Madiberkas. Pasitaikė atvejų, kai Kinijos kompanijų atstovai konferencijose sekiojo „Skeleton“ darbuotojus ir tariamai net bandė slapta įrašyti privačius jų pokalbius.

Tikslus Estijoje vykdomos Kinijos ekonominės žvalgybos mastas nėra aiškus, kadangi įmonėms nereikia pranešti apie tokius įvykius. Tačiau keletas jų visgi pasitaikė.

Automatinius siuntų terminalus kuriančios bendrovės „Cleveron“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Arno Küttas teigė, kad Kinijos kompanija „Hangzhou Dongcheng Electronic“ iš jų pavogė vieną projektą ir jį užpatentavo Kinijoje. Jie iš „Cleveron“ netgi nukopijavo reklaminį vaizdo įrašą (abu vaizdo įrašus galite pamatyti čia).

„Mūsų teisininkai tvirtino, jog turime 90-ies procentų galimybę laimėti teisme, tačiau turėjome sutikti pralaimėti pirmajame etape“, – kalbėjo A. Küttas. Anot jo, kadangi „Cleveron“ produkcija daugiausia naudojama JAV, bylos pralaimėjimo priežastis buvo prekybos karas tarp JAV ir Kinijos. „Viskas susiję su politika“ – pridūrė jis.

Pasak A. Kütto, Kinijos bendrovė pasiūlė „Cleveron“ suteikti teisę pardavinėti savo produktus Kinijoje, tačiau mainais įmonės paprašė Kinijai perduoti Europos ir Amerikos patentus: „Žinoma, mes nesutikome“.

Įspėjimai, tačiau jokių šnipų

Abi Estijos slaptosios tarnybos neseniai viešai įspėjo apie vis dažnesnius Kinijos žvalgybos bandymus užverbuoti šalies gyventojus. Pasak kontržvalgybos agentūros „KAPO“, internetu susisiekiama su valstybės tarnautojais ir specialistais, kuriuos siekiama sudominti viliojančiais darbo pasiūlymais ir apmokamomis kelionėmis į užsienį: „KAPO turi pagrindo manyti, kad už daugelio tokių pasiūlymų slepiasi Kinijos specialiosios tarnybos, o sumokėjimas už neva nekaltos santraukos ar analizės parašymą gali privesti prie glaudesnio bendradarbiavimo, kurio metu bus reikalaujama išduoti valstybines paslaptis ar kitokią konfidencialią informaciją“.

Tačiau kol kas nė viena Baltijos šalis dar nėra sugavusi ir teisusi iš Kinijos atvykusio šnipo.

Naujausiame grėsmės vertinime Estijos užsienio žvalgybos tarnyba nurodė, kad Kinija vis aktyviau bando daryti įtaką ir skleisti propagandą, užmegzdama ryšius ir stiprindama bendradarbiavimą su kitų šalių politikais ir Vyriausybės pareigūnais. Ataskaitoje buvo nurodoma, kad Kinija taip pat stiprina socialinius ir akademinius ryšius bei skatina Europos ir Kinijos idėjų kalvių bendradarbiavimo projektus. „Tai pastebima Europoje, įskaitant ir Estiją. Per teigiamus susitarimus užmegzti ryšiai vėliau gali peraugti į glaudesnį bendradarbiavimą ir galiausiai paskatinti specialiąsias tarnybas bandyti užverbuoti asmenis“.

Kai tik asmuo, į kurį Kinija nusitaiko, apsilanko Kinijoje, šalies žvalgyba ima žengti atvirus žingsnius. Ten ir dedamos visos pastangos užverbuoti asmenis. „Jei taikinys kaip nors suklysta, prie jo iškart prisistato (tarnybos). Jei niekaip nenusižengiate, jus pakvies ir antrą kartą“, – apie verbavimo metodus „Postimees/Re:Baltica“ pasakojo šaltinis.

Į Kiniją vykstantiems aukščiausiems Estijos politikams ir valstybės pareigūnams visada patariama turėti du atskirus telefonus, vieną iš jų skirtą asmeniniams reikalams. Bendrauti reikėtų tik kuo saugesniais kanalais, tokiais kaip „Signal App“ ar „FaceTime“.

Delegacijų nariai primygtinai raginami nesivežti asmeninių telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, per kuriuos būtų galima pasiekti slaptus duomenis. Praėjusį rugsėjį, kai Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid viešėjo Kinijoje, vienas jos delegacijos narys ignoravo šį nurodymą. Pekine jo nešiojamasis kompiuteris sugedo nepataisomai. Vis dar neaišku, kodėl taip atsitiko. Kinijos ambasada Estijoje į klausimus apie šiuos įvykius neatsakė.

Nebylios kovos

Prasidėjus JAV ir Kinijos dramai dėl „Huawei“, 2019 m. kovą Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su JAV ambasadore. Nors apie susitikimo turinį skelbiama nebuvo, „Reuters“ pranešė, kad susitikimo metu JAV ambasadorė paragino Lietuvą imtis veiksmų prieš „Huawei“, „sakydama, kad bendrovės 5G ryšio įranga gali nulemti sąjungininkų kariuomenių pažeidžiamumą“.

Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių gynyba labai priklauso nuo JAV teikiamos karinės paramos.

Po savaitės Lietuvos ministras pirmininkas susitiko su Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje.

„Kinija, be abejonės, yra pati svarbiausia mūsų prekybos partnerė Azijoje. Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje yra labai svarbus, šią šalį vertiname kaip vieną iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės rinkų. Tikimės, jog artimoje ateityje galėsime padidinti Lietuvos eksportą, ypač kviečių, į Kiniją“, – po susitikimo kalbėjo S. Skvernelis.

Jis pripažino, kad Kinijos ambasadorius kėlė klausimus apie „Huawei“, tačiau sakė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas ES lygmenyje.

Susitikimas įvyko po to, kai Lietuvos saugumo tarnybos paskelbė pirmuosius viešus įspėjimus apie Kinijos vykdomą šnipinėjimą. Paskelbus ataskaitą, Kinijos ambasada Vilniuje išreiškė „šoką ir nuostabą“ ir teigė, kad Kinija Lietuvos saugumui nekelia jokios grėsmės. „Pranešimas apie vadinamąją „Kinijos žvalgybos keliamą grėsmę“ yra labai neprofesionalus, neobjektyvus ir neatsakingas“, – buvo nurodyta ambasados pranešime.