Pasaulyje

2019.09.08 21:45

JAV sieną su Meksiką statys iš Europos gynybos lėšų, Lietuvos pareigūnai ramina, kad silpnesni netapsime

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.08 21:45

JAV prezidento Donaldo Trumpo sienos su Meksika statyboms skiriama vis daugiau pinigų – šįkart iš Europos Atgrasymo Iniciatyvos projektų. Tarp Rusijos atgrasymo projektų  – du specialiųjų pajėgų rengimo Estijoje objektai, keli projektai Lenkijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse.

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, Lietuvai tokie JAV biudžeto perskirstymai įtakos neturės, tačiau politologai pabrėžia, kad Lietuva ir pati turi atlikti namų darbus – rodyti lyderystę ir investuoti į savo pajėgų stiprinimą.

Už D. Trumpo sieną mokės ne Meksika, kaip jis žadėjo, o JAV kariuomenė. Kai lėšų neskyrė ir Kongresas, Baltieji rūmai apie 770 milijonų dolerių nusprendė paimti iš Rusijos atgrasymo programos, kurią Barackas Obama pradėjo po Krymo aneksijos ir kurią D. Trumpo administracija iki šiol plėtė.

„Aišku, mes entuziazmo nejaučiame, kad yra sumažinami, bet vėl tikiuosi, kad bus surasti kiti sprendimai, tačiau konkrečiai Lietuvos tai neliečia“, – pabrėžia Krašo apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Tarp infrastruktūrinių projektų, kuriems neliks finansavimo – du 16 mln. dolerių vertės specialiųjų pajėgų rengimo objektai Estijoje, taip pat geležinkelio infrastruktūros gerinimas Lenkijoje, itin svarbus norint prireikus sparčiau perkelti NATO pastiprinimus į Baltijos šalis.

„Tai yra svarbu, nes, be abejo, gynybos srityje logistika ir užtikrinimas, kad karinės pajėgos galėtų greitai ir efektyviai judėti. Tai, kad tos lėšos buvo paskirtos, o dabar atsiranda kiti prioritetai, rodo tam tikrą prioritetų pasikeitimą pačiose JAV ir tai, kad D. Trumpo administracijai tikrai yra svarbesnių dalykų nei Europos atgrasymo iniciatyva“, – teigia Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala.

Lankydamasis Europoje, Pentagono vadovas pareiškė, kad jeigu europiečiai iš tiesų taip sunerimę, patys ir perimtų projektų finansavimą, nes jie skirti jų pačių infrastruktūrai kurti.

„Tvirtai laikomės įsipareigojimo atgrasyti, o kur reikia — ir duoti atkirtį nesibaigiančiai Rusijos agresijai. NATO aljansas lieka pasirengęs visoje Europoje, ypač rytiniame flange, o ši parengtis priklauso nuo tvarių investicijų į mūsų kariuomenes“, – pabrėžia JAV gynybos sekretorius Markas Esperas.

Nors Baltijos šalys savo gynybai skiria 2 procentus BVP, buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas priduria, kad Lietuvai vis dėlto reikėtų ir pačiai būti aktyviai.

„Tai čia jau yra mūsų diplomatų ir valstybės vadovų uždavinys kelti šitą klausimą vėl Amerikoje, su prezidentu, su kitais, su gynybos sekretoriumi. Aš manau, kad tą galime išspręsti, nes tai nėra jau tokios labai didelės lėšos, kurios skiriamos, kad Amerika negalėtų susirasti savo biudžete kitur“, – sako G. Kirkilas.

Beveik 300 kilometrų tvoros — tai maždaug dešimtadalis viso sienos ilgio — apie 2,5 milijardo dolerių bus paimta iš maždaug 130 karinių projektų. Du trečdaliai lėšų — iš Pentagono projektų užsienyje. Kongresas žada ieškoti kitų būdų jiems finansuoti.

„JAV išlaiko vis tiek gana didelį dėmesį Baltijos regionui, tame tarpe Europai, tai tie bendri apkarpymai yra biudžeto diskusijų klausimai kasmet, kurie vyksta įvairiose valstybėse, bet mes žinome, kad gynybos planai ir jų realizavimas Baltijos šalyse vyksta ir mūsų partneriai JAV visada supranta savo atsakomybę“, – teigia Dalia Grybauskaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno teigimu, sprendimas susijęs ir su D. Trumpo noru, kad europiečiai į savo gynybą daugiau investuotų patys, ir su rinkimų kampanija.

„Nacionaliniams interesams nukrypus į vidaus politiką, labiau atsiranda tokios iniciatyvos, kaip pakarpyti ir perkelti tuos resursus į vidaus reikalus. Aš suprantu, kad išeinama į rinkiminį periodą, bet taip, tai nėra pats geriausias ženklas, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad Amerika iš kur nors traukiasi ar kaip nors keičia savo kryptį“, – teigia L. Kasčiūnas.

Bet kai lėšos sąjungininkams saugoti atiduodamos vidaus politikos projektui, Europoje gali tik padaugėti klausimų, kokių dar staigmenų laukti iš svarbiausios NATO narės.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 7:37 min.

Panorama. Žemės ūkio ministerija skatina ikimokyklinio ugdymo įstaigas teikti paraiškas ekologiško maisto finansavimui gauti (su vertimu į gestų k.)