Pasaulyje

2019.09.05 20:28

Šiurkšti minkštoji Kinijos galia Baltijos šalyse: pinigai ir galimybės mainais į palankią politiką

„Re:Baltica“, vz.lt, Postimees, LRT.lt2019.09.05 20:28

Baltijos šalyse pasitelkusi minkštąją galią Kinija siekia užkirsti kelią nepatogiems užsienio politikos klausimams, tokiems kaip Tibeto autonomija, ir per Konfucijaus institutus skleisti Pekino pasaulėžiūrą.

LRT.lt publikuoja pirmąją straipsnių ciklo apie Kinijos įtaką Baltijos šalyse dalį, parengtą bendradarbiaujant „Re:Baltica“ (Inese Liepina, Sabine Berzina), „Verslo žinių“ (Naglis Navakas) ir „Postimees“ (Holger Roonemaa, Mari Eesmaa) žurnalistams.

Šią gegužę Latvijos sostinėje Rygoje susitikti su Tibeto Vyriausybės ir parlamento tremtyje atstovais susirinko parlamentarai iš viso pasaulio. Apie dalyvavimą šiame suvažiavime svarstė ir Estijos parlamento paramos Tibetui grupės vadovė Yoko Aleder. Apie jos planus žinojo tik du asmenys, o parlamento suplanuoti vizito ji dar nebuvo paprašiusi, rašo portalas „Re:Baltica“.

Vieną dieną parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Enn Eesmaa pasivedė ją į šalį. „Jis manęs paklausė, ar jau buvau Rygoje, ir pasidomėjo, ar buvau viena. Iš pradžių nesupratau, apie ką jis kalba“, – teigė Y. Alender. Paaiškėjo, kad apie šią temą E. Eesmaai užsiminė Kinijos ambasadorius Estijoje.

Anot Y. Alender, ji sunerimo ir nesuprato, iš kur kinai galėjo sužinoti apie jos planus. Juk ji net nedalyvavo tame suvažiavime nurodžiusi, kad jos darbotvarkė yra labai užimta dėl artėjančių Europos Parlamento rinkimų. Galiausiai tame suvažiavime nedalyvavo nė vienas aktyvus Estijos politikas.

„Čia, be abejonės, veikia Kinijos minkštoji galia“, – „Re:Baltica/Postimees“ teigė Tibeto parlamento tremtyje narė Youdon Aukatsang.

Kinijos politika „Viena Kinija, dvi sistemos“ nepalaiko nei suverenaus Tibeto, nei suverenaus Taivano idėjos. Dėl šios priežasties Kinija nevengia naudotis diplomatija kaip įrankiu, kliudančiu Baltijos šalių ryšiams su Dalai Lama ar susitikimams su Taivano valdininkais.

Jaučia spaudimą

Per pastaruosius porą metų Kinijos ambasada Estijoje mažiausiai keturis kartus protestavo prieš Estijos politikų susitikimus su Dalai Lama, Tibeto Vyriausybės tremtyje nariais arba Taivano valdininkais. Dar praėjusiais metais Kinijos ambasadorius Li Chao parlamentui nusiuntė oficialų laišką, kuriame buvo teigiama, kad Y. Alender susitikimas su Dalai Lama yra lygus kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus.

Estija – ne vienintelė šalis, jaučianti spaudimą dėl jai atstovaujančių politikų susitikimų. 2015 m. tuometinis Latvijos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Ojārs Ēriks Kalniņš sulaukė skambučio iš Kinijos ambasadoriaus Latvijoje, kuris išreiškė nusiminimą dėl artėjančio Tibeto atstovų vizito. Dėl šios priežasties O. E. Kalniņš bandė įkalbėti kitus parlamento narius nepriimti svečių iš užsienio parlamento pastate.

O. E. Kalniņš portalui „Re:Baltica“ teigė, kad tai – ne grasinimai, o diplomatija, nors ir pripažino, kad iš kitų ambasadorių tokių skambučių nėra sulaukęs. Latvijos viešosios diplomatijos novatorė Vita Matīsa šią mintį bando nuginčyti: „Jei sakoma, kad vienaip ar kitaip pasielgęs pateksi į bėdą, manau, kad tai yra grasinimas.“

Kalbant apie Kinijos tikslus, pastebimos net ir menkiausios detalės. 2013 metais, klausant nurodymų iš aukščiau, Rygos tarptautiniame oro uoste buvo nukabintas plakatas, kuriame buvo reklamuojama vieša Dalai Lamos paskaita. Tai patvirtino oro uosto atstovė Laura Karnīte, tačiau atskleisti nurodymus davusį šaltinį atsisakė. 2015 m. panašūs plakatai dingo ir iš Talino oro uosto. „Gal kas nors juos pavogė“, – tuo metu tvirtino Estijos oro uosto atstovai.

Organizacijos „Latvija Tibetui“ (angl. Latvia for Tibet) valdybos narys Jānis Mārtiņš Skuja teigia, kad 2013 m. besiruošdama pasirodymams Kinijoje, Latvijos nacionalinė opera atšaukė Dalai Lamai suteiktą leidimą jos patalpose rengti spaudos konferenciją. Nepaisant to, kad vieta buvo užsakyta gerokai anksčiau, likus dienai iki renginio leidimas buvo panaikintas.

Nuo susitikimų su prezidentais iki boikoto

Nors Baltijos šalys ilgą laiką su Tibeto politikais tremtyje palaikė draugiškus santykius, pastaraisiais metais jų draugystę aptemdė savicenzūra. Taip įvyko dėl Kinijos daromo spaudimo ir viliojimo verslo galimybėmis vienoje didžiausių pasaulio rinkų.

Kai 2001 m. Dalai Lama lankėsi Latvijoje, jis susitiko su svarbiausiais to meto politikais – šalies prezidente Vaira Vīķe-Freiberga ir ministru pirmininku Andris Bērziņš. Po dešimties metų Taline jį priėmė tuometinis šalies prezidentas Toomas Hendrik Ilves ir krašto apsaugos ministras Martas Laaras. 2013 m. lankydamasis Lietuvoje Dalai Lama linksmai pozavo nuotraukai su „geležine ledi“ vadinama buvusia šalies prezidente Dalia Grybauskaite.

Tai buvo paskutinis kartas, kai su Tibeto dvasiniu lyderiu susitiko kurios nors Baltijos šalies prezidentas ar ministras.

Šiuo metu Latvijos Užsienio reikalų ministerija aukščiausiems šalies pareigūnams su Dalai Lama ar kitais Tibeto atstovais susitikti nerekomenduoja. Ji taip pat rekomenduoja nesilaikyti diplomatinio protokolo ir atsisakyti tokių paslaugų kaip policijos apsauga, portalui „Re:Baltica“ patvirtino Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkēvičs.

Šie pokyčiai kilo dėl 2011 m. apkartusių Estijos ir Kinijos santykių. Estijos pieno produktų gamintojai norėjo plėsti eksportą į Kiniją, tačiau kai Estijos prezidentas susitiko su Dalai Lama, ši rinka jiems tapo visai neprieinama. Kinijos valdžia atšaukė oficialų žemės ūkio ministro Helir-Valdor Seeder vizitą į Kiniją, o verslininkai matė, kad nedaroma jokia pažanga, jog būtų įveiktos biurokratinės eksporto kliūtys.

„Kad mūsų santykiai taptų šiltesni ir mums pavyktų patekti į rinką, prireikė daug metų ir dešimčių susitikimų su Kinijos valdininkais. Nuolat stengėmės ir vėl užmegzti gerus santykius“, – kalbėjo 2014–2015 m. užsienio prekybos ministrės pareigas ėjusi Anne Sulling. Kinijos rinka estiškus pieno produktus įsileido 2016 metais.

Tačiau atvėsusius šalių santykius pajuto ne tik verslas. Kai 2014 m. Pekine buvo atidaryta nauja Estijos ambasada, Kinija tuometiniam Estijos užsienio reikalų ministrui ir dabartiniam Europos Parlamento nariui Urmui Paetui neleido dalyvauti jos atidaryme. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis ten pasirodys, į iškilmes neatvyks jokie Kinijos valdininkai. „Toks įžūlus elgesys mane tikrai trikdo“, – kalbėjo U. Paetas. Kinijos ambasada Estijoje į klausimus apie šiuos įvykius neatsakė.

Visos taisyklės ateina iš Kinijos

Dar viena, kiek subtilesnė, Kinijos taktika yra Konfucijaus institutai. Garsiausio Kinijos filosofo vardu pavadintuose institutuose mokoma ta Kinijos kultūros ir istorijos versija, kurioje vengiama kalbėti apie žmonių teisių problemas ir kuri moko, kad Tibetas ir Taivanas yra neatskiriamos Kinijos dalys, teigia šių mokyklų kritikai.

„Konfucijaus institutas yra patrauklus prekinis ženklas, kuriuo siekiame skleisti savo kultūrą užsienyje, – 2011 m. savo kalboje teigė Kinijos komunistų partijos politinio biuro narys Li Changchun. – Jis smarkiai prisidėjo prie mūsų minkštosios galios stiprinimo. Konfucijaus prekinis ženklas turi natūralaus patrauklumo. Besinaudojant pasiteisinimu mokyti kinų kalbos, viskas atrodo pagrįsta ir logiška.“

Baltijos šalyse yra trys Konfucijaus institutai. Talino ir Vilniaus universitetuose institutai buvo atidaryti 2010 m. Po metų Konfucijaus institutas duris atvėrė ir Latvijos universitete. Šalių mokyklose veikia ir Konfucijaus klasės, kuriose mokiniai yra mokomi kinų kalbos. Latvijoje jos veikia 14-oje mokyklų, Estijoje – aštuoniose, o Lietuvoje – 10-yje.

Visose Baltijos šalyse patys universitetai samdo ir išlaiko tik instituto direktorių ir sekretorių. Dėstytojus renka, samdo ir jiems atlyginimus moka „Hanban“ – pelno nesiekianti vyriausybinė organizacija prie Kinijos Švietimo ministerijos, kuri skatina kinų kalbos mokymą visame pasaulyje.

Mokytojai yra atskaitingi šiai Kinijos institucijai. JAV senato nuolatinis tyrimų pakomitetis nustatė, kad mokytojai iš Kinijos tyri pasirašyti sutartis su Kinijos Vyriausybe, pagal kurias „pasižada nepažeisti Kinijos nacionalinių interesų“. Į šias darbo sutartis taip pat įtraukiama sąlyga, kad mokytojai negali praktikuoti Falun Gong – dvasinės praktikos, kuri yra uždrausta Kinijoje – arba priklausyti kokia nors kitai organizacijai, kurią draudžia Kinijos valdžia.

Nacionalinė mokslininkų asociacija – konservatyvi JAV pelno nesiekianti organizacija – ištyrė, kaip veikia Konfucijaus institutai, ir yra susirūpinusi dėl to, jog „yra tam tikrų įrodymų, kad „Hanban“ gali iš anksto pateikti mokytojams atsakymus į tuos klausimus, kurių norėtų išvengti“.

Latvijos universiteto Konfucijaus instituto studentas, kuris panoro likti anonimu, portalui „Re:Baltica“ patvirtino, kad mokytojai vengia klausimų apie opias Kinijos istorijos politines temas. Pavyzdžiui, kai studentas domėjosi, kuo ir kodėl Honkongo valdymo modelis skiriasi nuo Kinijos, dėstytojas atšovė, kad šis klausimas nesusijęs su studijomis, todėl diskusijų šia tema nebus.

Vita Matīsa pabrėžia, kad Konfucijaus institutai nėra nepriklausomi, ir primena, kad jie vadinami „Trojos arkliais“. Tai reiškia, kad institutas yra Kinijos komunistų vyriausybės organizacija, įsiskverbusi į užsienio universitetus, o ne tiesiog kalbos kursus organizuojanti institucija.

Rūpinasi dėl saugumo

Baltijos šalyse veikiantys jau kone dešimtį metų, Konfucijaus institutai žinomesni tapo šį vasarį, kai Lietuvos žvalgyba šią organizaciją paminėjo metinėje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Nors tai buvo tik nežymus prierašas, jis pateko į antraštes.

Ataskaitoje Lietuvos saugumo institucijos pripažino, kad Lietuvoje pastebimas vis didėjantis Kinijos žvalgybos agresyvumas ir saugumo tarnybų veikla. „Užsienyje Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia prisidengusi diplomatija, naudojasi valstybės finansuojamais Konfucijaus institutais, Kinijos kompanijomis ir naujienų agentūromis, (ir naudojasi) užsienyje studijuojančiais Kinijos studentais“.

Ataskaitoje nurodoma: „Pirmiausia Kinijos žvalgybos veiklą Lietuvoje skatina Kinijos vidaus politikos klausimai. Pavyzdžiui, šalis siekia, kad Lietuva nepalaikytų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės ir nespręstų šių klausimų tarptautiniu lygiu.“

Po to, kai buvo paskelbta ataskaita, ilgametė Lietuvos politikė ir dabartinė Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė suabejojo, ar Vilniaus universitetui tikrai reikia Konfucijaus instituto. „Reikia įvertinti Konfucijaus instituto vaidmenį ir tai, kad institucija, kurią finansuoja Kinijos komunistų partijos ideologinis sparnas, veikia Lietuvos nacionalinio universiteto ribose“, – svarstė ji.

Latvijos saugumo tarnybos taip pat jau keletą metų stebi Konfucijiaus institutą. „Konfucijaus instituto paskelbti tikslai yra kilnūs, tačiau jo veikla susijusi su žvalgybinėmis rizikomis, – portalui „Re: Baltica“ teigė Valstybės saugumo tarnyba. – Jo tikslai yra ne tik populiarinti Kiniją užsienio šalyse, bet ir skleisti Kinijos komunistų partijai palankią ideologinę žinutę tarp akademikų, kultūros atstovų ir verslininkų.“

Estijos saugumo tarnybos šiuo klausimu vis dar tyli.

„Mažoji Kinija“ už 100 tūkst. eurų per metus

Vakarienės Kinijos ambasadoriaus rezidencijoje buvo įprasta buvusio Latvijos universiteto rektoriaus Mārcis Auziņš darbo santykių dalis. Kartais tų vakarienių metu jis sulaukdavo užuominų apie universiteto darbą. „Žinote, rektoriau, toks ir toks dėstytojas palaiko (Taivano) misiją. (...) Jūs juk žinote, kad mūsų vyriausybė jus remia, o mano vyriausybei tai gali nepatikti“, – vieną iš pokalbių atpasakoja M. Auziņš.

Plačioji visuomenė nežino, kad Kinija dosniai remia Konfucijaus institutus.

Iš trijų Baltijos šalių gausiausiai finansuojamas Konfucijaus institutas yra Estijoje. Iš 2019 m. instituto biudžeto, kurį sudaro 226 tūkst. eurų, Talino universitetas jam skyrė 124 tūkst. eurų. Didžioji šios sumos dalis skiriama veiklos sąnaudoms padengti. Likusią biudžeto dalį, t.y. kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų, skiria „Hanban“. Už Kinijos pinigus finansuojami renginiai – kinų kultūros seminaras, Estijos švietimo darbuotojų vizitas Šanchajuje ir Kinijos savaitė Pernu.

Latvijos universiteto Konfucijaus institutas per pastaruosius aštuonerius metus iš Kinijos gavo 633 tūkst. eurų.

Latvijoje institutui vadovauja vienas garsiausių šalies sinologų, buvęs diplomatas ir KGB agentas Peteris Pildegovics. Jis ne itin noriai su „Re:Baltica“ kalbėjo apie instituto finansavimą. Kai portalas paklausė, ar Latvijos institutas, kaip ir kitose šalyse, iš Kinijos kasmet gauna apie 100 tūkst. eurų, P. Pildegovics tai paneigė.

„Gal pasaulyje ir yra institutų, kurie gauna tokias sumas, bet mes negauname. (...) Aš viską jums pasakiau. Nesuprantu, nejaugi jūs nesuvokiate? Nejau nesuprantate latviškai? Gal pakartoti kinų kalba?“ – atkirto jis. Tačiau iš instituto biudžeto tampa aišku, kad jo direktorius siekė numenkinti Kinijos finansavimą, kuris pastaruosius aštuonerius metus kasmet siekė beveik 79 tūkst. eurų.

Situacija Vilniuje panaši kaip ir Rygoje. 2018 m. „Hanban“ institutui skyrė 52 tūkst. 562 eurus. Kartu su Vilniaus universiteto skirtomis lėšomis, instituto biudžetas siekė maždaug 110 tūkst. eurų. Vilniuje universitetas taip pat moka dviem darbuotojams iš Lietuvos, o trims mokytojams iš Kinijos atlyginimą moka „Hanban“, kuri taip pat padengia lėšas už paskaitas, seminarus ir renginius.

Grėsmė akademinei laisvei?

Nacionalinės mokslininkų asociacijos politikos direktorė Rachelle Peterson portalui „Re: Baltica“ teigė, kad Konfucijaus institutai primena „Kinijos vyriausybes universiteto miesteliuose“. Ji įsitikinusi, kad institutai turėtų būti uždaryti dėl kylančios akademinės cenzūros grėsmės.

Remiantis keliais pranešimais, universitetai, kuriuose veikia Konfucijaus institutai, jau pademonstravo keletą savicenzūros ženklų. Pavyzdžiui, juose nevyko renginiai, kurių metu reiškiamas palaikymas Tibetui. JAV diskusijos apie kylančią grėsmę netyla jau daugelį metų. Todėl nuo 2014 m. šalyje buvo uždaryti net 24 Konfucijaus institutai, dešimt iš jų – šiemet. Kitų šalių universitetai – Liono universitetas Prancūzijoje ir Stokholmo universitetas Švedijoje – taip pat uždarė Konfucijaus institutus.

Talino universiteto Konfucijaus instituto direktorė Jekaterina Koort sako, kad Kinijos klausimas yra labai jautrus, o Konfucijaus institutai yra prieštaringai vertinami visame pasaulyje, todėl ji vengia rengti renginius, susijusius su opiais klausimais. Anot jos, universitetas neturi galimybės rinktis – jis neturi nei pinigų, nei reikiamų įgūdžių mokyti kinų kalbos. Todėl sprendimu tampa kinų kalbos mokymas Konfucijaus institute už kinų pinigus.

Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų centro vadovė Una Aleksandra Bērziņa-Čerenkova nesutinka su raginimu uždaryti institutus ir kaip pagrindinę Konfucijaus instituto teikiamą naudą nurodo aukštą kinų kalbos mokymo kokybę. Tačiau ji pripažįsta, kad institutų veikla neturėtų ir toliau likti nereguliuojama.

Siekiant atremti susirūpinimą dėl cenzūros ir kylančios grėsmės akademinei laisvei, ji siūlo institutų biudžetą atskirti nuo universiteto ir pasirūpinti, kad universitetinės Kinijos studijų programos būtų nepriklausomos nuo institutų. Tačiau padėtis Latvijos universitete neatitinka šių standartų, kadangi universitetinių programų studentams kinų kalbą dėsto Konfucijaus instituto dėstytojai.

Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė teigia, kad universitetas nepastebėjo Konfucijaus instituto bandymų kaip nors apriboti akademinę laisvę.

Renka informaciją apie studentus

Tačiau pinigai ir akademinė laisvė nėra vieninteliai susirūpinimą keliantys klausimai.

Portalas „Re: Baltica“ apklausė tris Latvijos universiteto Konfucijaus instituto studentus, kurie teigė, kad dėstytojai paskaitų metu dažnai juos fotografuoja sakydami, kad nuotraukos reikalingos jų ataskaitoms. P. Pildegovičs pripažįsta, kad tokios ataskaitos išties yra rengiamos, tačiau jis negalėjo pakomentuoti jų turinio ar adresatų, kadangi „nėra jų matęs“.

Talino universitetas, kuris derasi dėl sutarties su Konfucijaus institutu atnaujinimo, nori įtraukti sąlygą dėl duomenų apsaugos. Problema kilo tada, kai kinai norėjo gauti Konfucijaus instituto renginių lankytojų sąrašus ir nuotraukas. Jie taip pat norėjo sudaryti institute kinų kalbos besimokančių asmenų duomenų bazę. Į duomenų bazę turėjo būti įtraukta informacija apie mokymosi laiką ir tolimesnę studentų karjerą. Instituto vadovė J. Koort teigė atsisakiusi pateikti tokią informaciją.

„Žinoma, (Konfucijaus institutas) yra minkštosios galios forma, kuria siekiama kurti pozityvų Kinijos vaizdinį“, – teigė ji. Kinų kalbos dėstymas Estijoje – oficialiai vienintelis iš Kinijos atsiųstų mokytojų darbas. „Mano darbas yra juos stebėti“, – teigė J. Koort.

Anot Rachelle Peterson, naivu tikėtis, kad dideles Kinijos investicijas lemia šalies dosnumas.

„Problemas kelia ne tik tai, ko mokoma Konfucijaus institutuose. Problema ir tai, kad įtaka daroma ir kitiems universiteto darbuotojams – administracijai, kuri bijo rizikuoti finansavimu, kurio sulaukia iš Kinijos, profesoriams, kurie jaučia, kad reikia savicenzūros“, – kalbėjo ji.

„Kinijos valdžia žino, kad Konfucijaus institutai koledžams ir universitetams atrodo patrauklūs. Jie žino, kaip šaunu jiems atrodo auditorijose turėti gimtąja kinų kalba šnekančių žmonių ir sulaukti finansavimo galimybių, leidžiančių studentams išvykti į užsienį. Kinijos valdžia naudojasi tuo, kad Konfucijaus institutai yra patrauklūs. Todėl jie ir gali nustatinėti sąlygas, kuriomis yra duodami pinigai.”

Vitos Matīsos žodžiai skamba kaip įspėjimas. „Tai – labai pavojingas kelias. Iš pradžių jis atrodo patrauklus, ypač jei matote galimybę užsidirbti pinigų. Tačiau kuo toliau šiuo keliu einate, tuo akivaizdesnis tampa jo keliamas pavojus. Tai jau suprato daugelis pasaulio vietų.“