Rusijos propaganda nėra vienintelė propaganda, ją skleidžia ir kitos valstybės, įsitikinęs vengrų žurnalistas Gaboras Siteras. Anot jo, žodis propaganda šiame kontekste apskritai turėtų būti pakeistas į žodį „naratyvas“. Vis dėlto Sovietų Sąjungai priklausiusių valstybių atstovai Krynicos ekonomikos forume pabrėžia – tai vienintelė propaganda, skleidžianti netikras naujienas.
Ukrainos nacionalinio strateginių studijų instituto atstovas ir Informacinio saugumo ir informacinės visuomenės vystymosi departamento vadovas Dmytras Dybovas, Krynicos ekonomikos forume dalindamasis pastebėjimais apie tai, kaip informacinis karas ir Rusijos propaganda veikia Europą, atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje šalyje problemos skiriasi.
Anot jo, Ukrainos padėtis išskirtinė dėl karo: „Tai yra aspektai, vedantis prie kitų problemų. Akivaizdu, jaučiame Rusijos propagandos įtaką. Ji puikiai sukurta propagandos kūrėjų. Regionuose galime matyti Ukrainos gyventojų simpatijas Rusijai. Dažnai tai yra gyventojai, kurie nėra arti karo zonos.“
D. Dybovas priduria ir svarbų žiniasklaidos vaidmenį. Jo pastebėjimu, Ukraina negalėtų pasigirti tuo, kad turi vien tik nepriklausomą žiniasklaidą, nes kai kurios žiniasklaidos priemonės, jo tvirtinimu, nesilaiko elementariausių žurnalistikos standartų.
„Kai kalbame apie Ukrainą, priėjimas prie visiškai nepriklausomų kanalų limituotas. Žinoma, yra kanalų, kurie propaguoja rusų propagandą. Kita vertus, buvo pastebėta ir pokyčių – pastebime, kad pasitikėjimas Rusijos kanalais rytinėje šalies dalyje yra sumažėjęs“, – sako D. Dybovas.
Jo pastebėjimu, norint dar geresnių rezultatų, ne tik žiniasklaidos priemonės turėtų suprasti, kad atėjo laikas imtis kitų metodų. D. Dybovas pateikia pavyzdį – pietryčių Ukrainoje žmonės reiškia sentimentus Rusijai. Kitas šio regiono požymis – jo gyventojai itin mėgsta socialinį tinklą „Instagram“.
Tai rodo, tvirtina D. Dybovas, kad žmonėms reikia pramogos.
Ragina paremti laisvą žiniasklaidą
Trečiojo požiūrio analitinės informacijos agentūros Azerbaidžane vadovas Raufas Rajabovas taip pat tvirtina, kad, norint kovoti informaciniame kare, reikia suprasti, kaip tai daryti. Kaip teigia R. Rajabovas, situacija šiame kare vis dėlto nėra tokia bloga, kaip kartais bandoma piešti, nes valstybės su informaciniu karu ir propaganda susiduria jau labai seniai.
„Pirmas dalykas informaciniame kare – svarbu atriboti gyventojus nuo informacijos šaltinių. Antras žingsnis – radikalizacija, skatinant rusakalbius gyventojus įsitraukti į įvairius protestus. [...] Skirtingose šalyse situacija gali būti skirta“, – Rusijos naudojamą informacinio karo strategiją apibūdina agentūros vadovas.
Jis priduria, kad pastebimi ir teigiami reiškiniai – rusiška informacija posovietinei visuomenei gali būti ne tokia įdomi – Sovietų Sąjungai priklausiusių, o po to iš jos išsivadavusių šalių ryšys su Rusija vis silpnėja.
„Todėl galime stebėti, kad atsitraukimas nuo Rusijos propagandos vis aiškesnis. [...] Informacinis karas prasidėjo gerokai anksčiau nei Krymo aneksija. Dabar ši veikla tęsiama skirtingais frontais. Propagandos projektai nukreipti prieš visus gyventojus Ukrainoje.“
Jo teigimu, visose šalyse svarbu gyventojams aiškinti, kas yra propaganda ir į ką ji nukreipta, kokie propagandos siekiai. R. Rajabovas pastebi, kad Lietuva jau pakeitė savo nacionalinę strategiją šioje srityje. Estija, anot jo, sukūrė savo rusakalbės žiniasklaidos kanalą, kuriuo siekiama kovoti su rusų propaganda.
„Norint kovoti su rusų propaganda, reikia paremti laisvą spaudą. Jeigu kuriame rusakalbį kanalą, svarbu informuoti apie viską, kas vyksta, bet ir įterpti pramogos. Žinoma, biudžetas paprastai būna nedidelis. Būtų gerai, kad finansavimas būtų didesnis“, – apgailestauja R. Rajabovas.
Tikina – propaganda nėra vien tik rusų, ją kuria visi
Su juo nesutinka Vengrijos naujienų portalo moszkvater.com žurnalistas G. Stieras. Jis teigia nesantis iš posovietinės erdvės ir todėl norintis parodyti kitokios šalies požiūrį. Kaip sako žurnalistas, nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie propagandą, ji nėra vien tik rusų propaganda.
„Pastaruoju metu dažnai girdime apie propagandą, apie tai, kad ji rusų propaganda. Bet manau, kad ji nėra vien tik rusų. Turime vengrų, amerikiečių propagandą. Nenorėčiau sakyti, kad tai yra propaganda. Norėčiau sakyti, kad tai – tam tikras naratyvas. Šiais laikais beveik kiekviena visuomenė turi informacijos pagrindą ir kovoja dėl savo naratyvo“, – įsitikinę G. Stieras.
Jo vertinimu, tikroji kova vyksta dėl žmonių ir todėl situaciją valdo tas, kurio naratyvas pasaulyje geriausiai girdimas.
„Šiais laikais vyrauja globalus pasaulis, suteikiantis daug erdvės manipuliacijai. Anksčiau manėme, kad internetas šioje srityje padės, bet dabar jau žinome, kad taip nėra. Tačiau viskas priklauso nuo perspektyvos. Visi žiūri į rusų propagandą, nes prasidėjo karas, bet iš tiesų Kremlius dešimčia metų pavėlavo su tuo, ką jie daro, su minkštąja galia, kurią jie naudoja“, – kalba G. Stieras.
Jo aiškinimu, Rusija kopijuoja priemones, kurios jau buvo naudotos anksčiau, ir bando sugriauti Vakarų informacijos monopolį: „Visa komunikacija vaizduojama kaip Kremliaus propaganda. Man tas žodis nepatinka. Geriau vartočiau žodį naratyvas. Juokinga, kai žmonės sako, kad Kremlius veda iki naujojo Šaltojo karo, bet manau, kad tai nėra vienpusis veiksmas. Manau, kad tiesiog reikia kovoti su šiuo alternatyviu naratyvu, arba, jeigu jums patinka, propaganda. Mums reikia taikytis į auditorijas su teisinga žinute.“
Jis pateikia pavyzdį – jeigu 10 proc. Ukrainos žmonių kalba rusiškai, nereikia jiems drausti vartoti tos kalbos.
Diskusijos moderatorius, Ukrainos strateginių studijų instituto vykdantysis direktorius Vasylis Yablonsky`is atkreipia dėmesį, kad draudimų vartoti rusų kalbą nėra: „Sutinku, kad propaganda nėra Rusijos fenomenas. Ji naudojama daugelį metų ir skirtingų šalių. Tačiau naratyvas – netikrų naujienų kūrimas ir kt. – ją išskiria iš kitų šalių. Manau, kad jūs esate Rusijos propagandos auka, nes jūs sakėte, kad rusų kalba nėra laukiama Ukrainoje, bet tai mažų mažiausiai nėra tiesa. Yra daug rusakalbių žiniasklaidos priemonių. Niekas nedraudžia žmonėms kalbėti rusiškai. Turime daug rusų kalbos gynėjų. Daug žmonių kariuomenėje kalba rusiškai.“
Išskiria rusakalbių situaciją: toks pilietis gali būti palaikytas priešu
Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro vadovas Dimitris Teperikas taip pat atkreipia dėmesį į rusų kalbą, tačiau išskiria kitą aspektą – kilus konfliktams kai kurie gyventojai ima priešiškai ar įtariai žiūrėti į rusakalbius savo valstybės piliečius.
„Rusakalbis mūsų pilietis gali būti palaikytas priešu. Rusakalbiai piliečiai (ne tik Baltijos šalyse), gali jaustis atskirti, jie gali jaustis taip, lyg jiems nereikia integruotis į Europos visuomenę, visuomenę šalies, kurioje jie gyvena. Jiems gali reikėti papildomos pagalbos“, – tvirtina D. Teperikas.
Jo teigimu, Estija, kaip NATO valstybė narė, per pastarąjį dešimtmetį tapo lydere, nustatant rusų šnipus. Anot D. Teperiko, Baltijos šalyse pastaruoju metu nustatyti net 26 tokie šnipai. 18 jų – Estijoje.
„Per dešimtmečius Rusijos Federacija įrodė, kad yra gana sudėtinga valstybė. Esame oficialiai kreipęsi, klausdami „kada jūs nustosite mus kliudyti“. Neseniai šventėme dieną, kai Rusija paliko Estiją po Sovietų Sąjungos griūties, bet dalis rusų pėdsakų tebėra ir Rusija nenori mūsų paleisti“, – sako D. Teperikas.
Jis vis dėlto viliasi, kad kai kuriuos rusų propaguojamus melus nustatyti vis lengviau ir tai posovietinėms valstybėms gali tapti tarsi vakcina, nes tebėra gyvi tie, kurie prisimena, kad iškovoti laisvę nebuvo lengva.
„Kodėl žmonės jaučiasi nostalgiškai, galvodami apie Sovietų Sąjungą? Kodėl jauni žmonės Sovietų Sąjungą mato kaip tam tikrą utopiją? Kodėl žmonėms reikia skirtingos informacijos? Jeigu sugebėsime tai suprasti, galėsime tai panaudoti kaip pozityvų dalyką“, – teigia D. Teperikas.
Jis priduria – privalu mąstyti ir plačiau: „Manau, kad mūsų istorija tuoj turės būti pristatyta kinų kalba, kad būtume konkurencingi.“
Trečiojo požiūrio analitinės informacijos agentūros Azerbaidžane vadovas R. Rajabovas antrina – jeigu tu nekuri savo dienotvarkės ir to, kaip esi matomas, už tave tai padarys kiti.
