Pasaulyje

2019.09.03 17:28

Švedija saugumą didins nauju mokesčiu: komerciniai bankai turės finansuoti krašto gynybą

atnaujinta 17.56
LRT.lt2019.09.03 17:28

Švedija savo didėjančias išlaidas šalies gynybai finansuos nauju mokesčiu bankams. Jo surinktomis lėšomis nuo 2022 metų turėtų būti stiprinamos pajėgos, siekiant atremti Baltijos jūros regione Rusijos telkiamus karinius pajėgumus, skelbia portalas „Euractiv“.

Apie savo planus Švedijos Finansų ministerija paskelbė netrukus po to, kai ši neutrali šalis pranešė, jog iki 2025 m. gynybos išlaidas padidins nuo 1 iki 1,5 procento.

Praėjusį penktadienį Švedijos centro kairioji socialdemokratų ir žaliųjų koalicinė vyriausybė paskelbė, kad su jas parlamente palaikančiomis Centro ir Liberalų partijomis sutarė nuo 2022 m. iki 2025 m. gynybos išlaidas per metus padidinti 5 mlrd. Švedijos kronų, t.y. 464 mln. eurų.

„Papildomos lėšos (gynybai) 2022 m. bus finansuojamos iš 2022 m. padidintų mokesčių finansiniame sektoriuje“, – „Reuters“ teigė Švedijos finansų ministrė Magdalena Andersson.

„Bankams kasmet pavyksta gauti didelį pelną, o pastaraisiais metais jie nemažai laimėjo sumažinus pelno mokestį“, – kalbėjo ji, tačiau nepateikė detalių, kaip šis mokestis bus taikomas.

Taikys visiems bankams

Artėjant 2018 m. rinkimams, M. Andersson pakartojo, kad ketina įvesti banko mokestį.

„Grįšime žinodami, kaip bus sudarytas šis mokestis, tačiau tai skirsis nuo to, ką kalbėjome anksčiau“, – kalbėjo M. Andersson ir pridūrė, kad naujasis mokestis bus taikomas visiems Švedijoje veikiantiems bankams, nepriklausomai nuo to, kur įsikūrusios jų būstinės.

Švedijos bankų asociacijos generalinis direktorius Hansas Lindsbergas portalui „Euractiv“ teigė, kad planuojamas bankų mokestis „suduotų smūgį darbo vietoms ir augimui“ ir jam trūktų „teisinio pagrindo“.

„Negalime turėti tokios mokesčių sistemos, kuri leistų savavališkai apmokestinti pavienes operacijas ir sektorius“, – kalbėjo H. Lindsbergas.

Stiprina bendradarbiavimą

Pastaraisiais metais Švedija sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas ir su nerimu žvelgia į Rusijos keliamą įtampą Baltijos jūros regione.

Rusijos ir jos šiaurinių kaimynių santykiai tapo ypač įtempti po to, kai kovo mėnesį Norvegija ir Suomija apkaltino Rusiją tyčia sutrikdžius GPS signalus šiaurėje NATO vykdomų karinių pratybų metu, rašo „Euractiv“ .

Anot ekspertų, neatsitiktinumas ir tai, jog didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos „Trident Juncture“ (liet. Trišakė jungtis) praėjusiais metais vyko būtent Norvegijoje, glaudžiai bendradarbiaujant kaimyninėms Skandinavijos šalims.

Reaguodamas į pokyčius saugumo aplinkoje po 2014 m., Stokholmas taip pat sustriprino regioninės gynybos ryšius su Suomija, Danija ir Norvegija, rašo „Euractiv“.

Ilgametės dvejonės dėl narystės NATO nesutrukdė neutralioms Švedijai ir Suomijai priartėti prie NATO ir vystyti savo gynybinį bendradarbiavimą teritorinės gynybos klausimais su Aljansu ir JAV.

Dvišaliai gynybos santykiai tarp Stokholmo ir Helsinkio taip pat reiškia dažniau vykdomas bendras pratybas ir bendrą operacijų planavimą.

Be to, liepą Švedija su Jungtine Karalyste pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendros naikintuvų galimybių ir sistemų plėtros, o 2016 m. su Danija sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos oro ir jūrų erdvėse klausimais.

Labiau primena baudą, o ne mokestį

Jei šis mokestis bus priimtas, Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus teigimu, jis neigiamai palies tik klientus, besinaudojančius bankinėmis paslaugomis Švedijoje.

„Šie politiniai sprendimai ne tik žalingai atsilieptų rinkai – jie iki galo neatitinka galiojančio teisinio pagrindo. Man teko kalbėtis su Švedijos banko asociacijos prezidentu, kurio vertinimu, toks papildomas apmokestinimas skaudžiai atsilieptų tiek darbo rinkai, tiek Švedijos ekonomikos augimui.

Dabartinis laikotarpis yra itin nepalankus šiam sprendimui, nes ekonomika lėtėja, [...] bankai jau dabar yra įpareigoti mokėti mokesčius, kurie kaupiami galimų krizinių finansų situacijų valstybėje atveju. Netgi asociacija neįžvelgia teisinio pagrindo naujam banko apmokestinimui, nes galiojančioje Švedijos mokesčių sistemoje nėra jokio pagrindo savavališkam įmonių apmokestinimui, kuris labiau primena baudas, o ne mokesčius“, – sako M. Zalatorius.

Lietuvos banko asociacijos prezidento aiškinimu, tokie mokesčiai pabrangina skolinimą ir apriboją skolinimo apimtis.

„Jei šis mokestis bus įvestas, tiek įmonėms, tiek gyventojams skolinimasis pabrangs. Tokiu būdu ekonomikai yra padaroma daugiau žalos nei naudos, todėl apie minėtus mokesčius be rimtos fundamentalios analizės net negalima šnekėti“, – tikina M. Zalatorius.