Jungtinės Karalystės parlamente šį vakarą laukia galbūt lemiamas susidūrimas dėl „Brexito“, kuris turi įvykti spalio 31-ąją. Opoziciniai leiboristai ir kelios dešimtys maištininkų iš valdančios konservatorių partijos bandys iš vyriausybės perimti parlamento sesijos kontrolę.
Tokiu atveju jie trečiadienį galėtų balsuoti dėl įstatymo, kuris įpareigotų premjerą išstoti tik su susitarimu arba „Brexitą“ atidėti. Bet permjeras Borisas Johnsonas pirmadienį užsiminė, kad jei pralaimės parlamente, sieks naujų rinkimų. Jie dar iki „Brexito“ galėtų dar labiau sustiprinti jo pozicijas.
Po vasaros atostogų Britanijos politikai neria į pačią „Brexito“ krizės gilumą. Už lango aidi protestai, bet premjeras užsimena, kad jei parlamentarai, vadovaujami opozicijos lyderio, įpareigos jį siekti jau trečio „Brexito“ atidėjimo – jis nepaklus.
„Nemanau, kad padarys, tikiuosi, kad ne. Bet jei taip – jie tiesiog nukapos kojas Jungtinės Karalystės pozicijai ir pavers bet kokias tolesnes derybas visiškai neįmanomomis. Tad sakau, kad rodydami mūsų draugams Briuselyje vienybę dėl tikslų, parlamentarai turėtų balsuoti su vyriausybe prieš beprasmį Corbyno atidėjimą. Noriu, kad visi žinotų, jog neprašysiu Briuselio atidėjimo jokiomis aplinkybėmis“, – sakė B. Johnsonas.
Jo patarėjai nurodo, kad premjeras pasiryžęs jau antradienį, jei pralaimės, skelbti pirmalaikius rinkimus spalio 14-ąją, bet neaišku, ar tam pritartų reikalinga dviejų trečdalių dauguma parlamente. Jei taip, daugeliui rinkėjų B. Johnsono ryžtas patinka, ir jis gali tikėtis sustiprinti daugumą, kurią dabar sudaro vos vieno balso persvara.
Juolab, esame nemažai žmonių, kuriems „Brexitas“ be susitarimo geriau nei vyriausybė, kuriai vadovautų socialistas Jeremy Corbynas. Leiboristų lyderis visad norėjo rinkimų, bet dabar opozicija sako, kad pirma būtina sustabdyti išstojimą iš Europos Sąjungos be susitarimo.
„Pirma, turime susiburti ir sustabdyti „Brexitą“ be susitarimo. Ši savaitė gali būti mūsų paskutinis šansas. Dirbame su kitomis partijomis, kad padarytume viską kas būtina, kad atitrauktume šalį nuo prarajos. Po to mums reikia visuotinių rinkimų“, – teigė J. Corbynas.
Britanijos opozicija turi vos kelias dienas, nes B. Johnsonas su karalienės pritarimu sutrumpino parlamento sesiją. Tad jau šį vakarą J. Corbynasmėgins surinkti daugumą ir perimti dienotvarkės kontrolę. Tada rytoj bandytų priimti įstatymą, kuris įpareigotų prašyti „Brexito“ atidėjimo, jei likus 12 dienų iki jo datos nebus patvirtintas susitarimas.
Prie leiboristų gali prisijungti ir bent 20 maištininkų iš paties B. Johnsono konservatorių partijos. Sukvietęs į priėmimą sode, vakar jis pagrasino, kad jie bus išmesti iš partijos ir nebegalės dalyvauti rinkimuose. Tai dramatiškas grasinimas, nes tarp maištininkų yra ir įtakingi veteranai. Trys dar liepą buvo ministrai, tarp jų ir finansų.
„Manau, skaičių surinksime. Daugelį kolegų įsiutino pastarosios savaitės veiksmai. Manau, yra grupė konservatorių, tvirtai įsitikinusių, kad atėjo laikas, kai turime nacionalinį interesą iškelti virš grasinimų mums asmeniškai ir mūsų karjeroms“, – teigė buvęs finansų ministras Philipas Hammondas.
B. Johnsonas tokius politikus vadina Europos Sąjungos kolaborantais ir kaltina dėl pozicijų silpninimo, esą dėl jo ryžto išstoti trūks plyš, jau augo šansai sutarti su Europos Sąjunga.
„Vienintelis dalykas, kuris stabdo mus, „Brexitą“ ir šalies judėjimą pirmyn – Europos Sąjungoje tvyranti abejonė, kad išsidirbinėjimai parlamente „Brexitą“ galėtų atidėti ar atšaukti. Tad viliuosi, kad parlamentarai sutelks mintis ir šią savaitę nebalsuos už tuos neatsakingus įstatymus“, – pareiškė Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
Jo žodžiai, kad Briuselis susidomėjo Londono siūlymais, glumina Europos Sąjungos derybininkus. Jie sako taip ir nesulaukiantys aiškių siūlymų, kaip užtikrinti Airijos sienos atvirumą, jei Britanija negali priimti dabar suderėto sprendimo. Bendrija vis kartoja, kad nekenks sau, laužydama savo taisykles, dėl šalies, iš jos išstojančios.
Bet ir Britanijos opozicija, reikalaudama trims mėnesiams nukelti „Brexito“ datą, vis nutyli, kad tai įmanoma tik jei pritars visos Bendrijos šalys, o Prancūzija aiškiai sako, kad, jei nebus aiškaus sprendimo, nemato prasmės dar atidėlioti skyrybas ir ilginti nežinomybę.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 6:02 min.
