Lenkija rengiasi 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms, per kurias tikėjosi iškilmingai priimti Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą. Valdantiesiems tai būtų buvusi proga prieš artėjančius rinkimus spalį priminti gyventojams apie šiltus santykius su Baltaisiais rūmais. Kartu – pritildyti kalbas apie Lenkijos izoliaciją Europoje. Varšuva pasikeitusių Trumpo planų pernelyg nesureikšmina ir laukia jo artimiausiu metu – galbūt lapkritį.
Lenkija – viena labiausiai per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių šalių. Karas čia pareikalavo beveik šešių milijonų žmonių gyvybių. Pusė iš jų – žydai. Naciai Lenkijos negailėjo. Ypač po Varšuvos 1944-ųjų sukilimo, kurio sukaktį šalis taip pat neseniai paminėjo.
Numalšinę 1944-ųjų sukilimą nacių lyderiai nusprendė Varšuvą paversti pavyzdžiu ir sulyginti miestą su žeme. Ne išimtis ir Pilsudskio aikštė. Ją kadaise supo Saksų rūmai – vienas išskirtiniausių prieškario Varšuvos statinių. Per karą rūmai visiškai sugriauti, liko tik kolonada, po kuria dar tarpukariu pastatytas paminklinis kapas nežinomam kariui.
Nežinomo kario kapas rytoj bus nukrautas vainikais, kalbas čia pat sakys Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Štainmajeris ir Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike`as Pence`as. Jis pakeis čia turėjusį atvykti prezidentą Donaldą Trumpą, vakar atšaukusį vizitą dėl uragano Floridoje.
Lenkijos tarptautinių santykių instituto analitikas Andrzejus Dabrowskis sako, kad būtų naivu tikėtis, jog Trumpas viską mes ir keliaus į svarbią, bet vis dėlto – tik ceremoniją.
„Žinoma, visi tikėjosi, kad prezidentas Trumpas atvyks. Kita vertus, reikia suprasti, ir, manau, visi Lenkijoje ir supranta, kad ponui Trumpui reikia pasirūpinti iškilusia ekstremalia situacija“, – sakė A. Dabrowskis.
Tačiau Varšuvai tai – ne tik minėjimas, tai – proga parodyti, kad ji neizoliuota, kad turi galingų draugų, kurie – kitaip nei kanclerė Angela Merkel ar prezidentas Emmanuelis Macronas – neprikaišioja dėl demokratijos padėties šalyje ir teisės viršenybės pažeidimų. Lenkija sako, kad jai svarbiausia gynyba ir regioninis bendradarbiavimas.
Oficialaus vizito atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o potencialius gynybos susitarimus patvirtinti lygiai taip pat gali ir Jungtinių Valstijų viceprezidentas.
Lenkijoje jau dislokuoti 5000 amerikiečių karių, o Trumpas birželį pažadėjo, kad bus atsiųsta dar tūkstantis, – greičiausiai, perkeliant juos iš Vokietijos.
Varšuva iš amerikiečių taip pat siekia įsigyti naikintuvų F-35, kitos ginkluotės. Norėjusi „Trumpo fortu“ skambiai pavadintos karinės bazės, Lenkija greičiausiai sieks daugiau.
„Manau, kad Lenkijos vyriausybė neapsiribos tik šiuo papildomu tūkstančiu karių ir per derybas su amerikiečiais sieks didesnio jų karinio įsipareigojimo regione.
Kiekviena rytinė NATO šalis nori užtikrinti, kad tos derybos tęstųsi, ir kad kiekviena Jungtinių Valstijų administracija įtrauktų Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją į savo strateginius planus”, – komentavo A. Dabrovskis.
Varšuva rengėsi čia jau kartą besilankiusį Trumpą priimti pompastiškai, o Lenkijos valdantieji – vos šešios savaitės iki rinkimų gyventojams priminti, kokius šiltus santykius užmezgė su Baltaisiais rūmais. Bet Trumpo laukiama vėliau – galbūt lapkritį.
Lenkija į ryšius su Trumpu investavo daug – kai tuo tarpu kalbama, jog kitos Europos šalys tiesiog bando išlaukti tikėdamosi jo pralaimėjimo kitų metų prezidento rinkimuose.
Bet Lenkijoje tikimasi, kad net ir demokratų Baltieji rūmai kurso jos atžvilgiu nekeistų – esą jokia administracija nesakys, kad galima neskirti dviejų procentų gynybai, nepirkti amerikiečių suskystintų gamtinių dujų ar jų karinės technikos.
