Pasaulyje

2019.09.01 07:00

Antrojo pasaulinio karo pradžia reporterių akimis: neramios nuotaikos, kaukiančios sirenos ir viltis išgelbėti taiką

LRT.lt, Andrius Balčiūnas 2019.09.01 07:00

Prieš 80 metų nacistinės Vokietijos karinės pajėgos įsiveržė į Lenkiją ir kilo didžiausias istorijoje karinis konfliktas. Tačiau 1939 m. rugsėjo 1-osios laikraščiuose dar jaučiama viltis, kad viską pavyks išspręsti taikiai, o Lietuvos neutralumas bus gerbiamas.

1939 m. rugsėjo 1-osios dienos viso pasaulio dienraščių pirmieji puslapiai buvo identiški: pranešta apie Vokietijos įvykdytą Lenkijos puolimą.

To ryto įvykius iš Berlyno JAV dienraščiui „The New York Times“ aprašė korespondentas Otto D. Tolischus.

Straipsnyje „Vokietijos armija puola Lenkiją: bombarduojami miestai, blokuojami uostai, Dancigas prijungiamas prie Reicho“ jis pasakojo, jog 5:11 val. ryto Vokietijos kancleris A. Hitleris kariuomenei skirtoje proklamacijoje paskelbė, jog Lenkija „puola Vokietiją ir lenkų tauta atmetė mano pastangas taikiai reguliuoti kaimynių santykius; ir vietoje to ėmėsi ginklų“.

„Kad būtų galima užbaigti šią karštligišką veiklą, man nelieka kitos išeities, tik į jėgą atsakyti jėga“, – skelbė A. Hitlerio proklamacija. Pareiškiama, kad kariuomenė kovos šiame mūšyje dėl garbės, fiureris pareiškia besitikintis, kad kiekvienas karys savo pareigą įgyvendins „iki galo“. Šią proklamaciją perspausdino ir laikraštis „Lietuvos žinios“.

Kaltino provokacijas

Pasak O. D. Tolischuso, tokią valandą Berlynas dar snaudė ir žmonės nežinojo, kad šalis stojo į karą. Suprasti kas vyksta ima ankstyvieji darbininkai, kai mieste imami kabinti informaciniai plakatai.

Karo pretekstu tapo Vokietijos radijo ir laikraščių pranešimai, esą lenkai vykdo provokacijas pasienyje su Vokietija. Neva 8 val. ryto į radijo stotį Gleivice įsiveržė lenkai, kurie nutraukė transliaciją ir pranešė, kad miestas dabar priklauso Lenkijai.

Miesto gyventojai informavo policiją apie transliacijos sutrikdymą, šie ją išjungė, apsikeitė ugnimi su Aukštutinės Silezijos lenkų savanorių korpuso nariais apsiskelbusiais vyrais. Esą paaiškėjo, kad jiems padėjo Lenkijos kariuomenės kariai.

Tos dienos „Lietuvos žinių“ numeryje rašoma, jog Vokietijos telegrafų agentūra pranešė apie lenkų esą įvykdytą Gleivico radijo užėmimą. Tačiau Varšuvos agentūra „Patas“ „griežčiausiai neigia žinią“, praneša „kad vakar nakčia 50 granatų buvo numesta iš vokiečių teritorijos į lenkų pusę ir paleista eilė šūvių į fabriką, esantį lenkų teritorijoje. Lenkai atsiliepė kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi.“

10 val. ryto susirinko Reichstagas, Hitlerio įsakymas kariuomenei buvo laikomas gynybiniais nurodymais prieš agresiją pasienyje. Vokiečiai paskelbia, kad visi užsieniečiai Lenkijoje lieka „savo rizika“. Uždraudžiama skraidyti virš Lenkijos teritorijos, plaukioti teritoriniuose vandenyse. Visus pažeidėjus grasinama numušti. Uždraudžiama civilinė aviacija virš Vokietijos.

Tuo metu buvo svarstoma, ar pats A. Hitleris vadovaus Vokietijos kariniams veiksmams. „Jau keli mėnesiai politiniuose Berlyno sluoksniuose buvo kalbama, kad Hitleris labai uoliai studijuoja karo meną ir skaito specialius veikalus, ypač domėdamasis mūšių planais ir iš savo generolų reikalaudamas techninių paaiškinimų.“, – rašė „Lietuvos žinios“.

„Lenkijos gyventojų nuotaikos karo apimtos“

1939 m. rugsėjo 1-osios „Lietuvos žinių“ pirmajame lape straipsnio antraštė skelbė: „Prasidėjo lenkų vokiečių karas. Jau bombarduota Krokuva, Katovicai, Puckas ir Gardinas. Taip praneša lenkų šaltiniai. Anglai visą naktį gabeno kariuomenę į Prancūziją. Dancigas jau prijungtas prie Vokietijos“.

Korespondentas iš Lenkijos dienraščiui teigia, kad Hitlerio proklamacija Lenkijoje laikoma karo paskelbimu. Varšuva informavo gyventojus, kad karas jau prasidėjęs, naktį buvo bombarduoti miestai. Pranešama, kad Vokiečių kariuomenė iš Rytprūsių žygiuoja Mlavos link, o bendra kryptis – sostinė. „Lenkijos gyventojų nuotaikos paskutinėmis valandomis visai jau karo apimtos.“ – skelbiama publikacijoje.

Pabrėžiama, kad „Lenkijoje dabar trūksta žinių apie tikrąją Europos situaciją“, nes komunikacijos per Berlyną nutrauktos, todėl Lenkijos žiniasklaida negali susisiekti su korespondentais Vakarų valstybėse, „o aplinkiniai (komunikacijos) keliai užimti diplomatiniais ir kariniais pasitarimais“.

Taip pat gauta „nepatikrintų žinių“, kad po nepuolimo sutarties jau iš kalėjimo Vokietijoje paleistas komunistų vadas Telmanas, ruošiamasi paleisti visą komunistų partiją, perduota sovietams.

Kitomis žiniomis, jau buvo pradėta evakuoti gyventojus iš Lenkijos pasienio su Vokietija miestų, traukiniais galima vykti tik su specialiais leidimais.

Išvakarėse Vokietijoje paskelbta, kad Joachimas von Ribentropas Anglijai įteikė pasiūlymą perduoti Dancigą Vokietijai ir vakarinėje Lenkijoje įvykdyti plebiscitą. Lenkija tokius siūlymus vadina nepriimtinais.

„Apskritai, dėl tų pasiūlymų čia manoma, kad gal dar ne viskas pražuvo, kad dar gal esanti kibirkštėlė vilties, jog taika bus išgelbėta. Varšuva laukia, kad paskutinę minutę iniciatyvos taiką gelbėti imsis Italijos karalius, kuris Ruzveltui atsakęs palankiu laišku.“

„Lietuvių balsas“, leidžiamas Latvijos lietuvių sąjungos, skelbė, kad „Vokietija pradėjo karą su Lenkija“: „Šįryt 6 val. ryto (...) Varšuvoje skardūs sirenų garsai pasiruošusiems gyventojams pranešė, kad prasidėjo karas. Po poros valandų sirenos pranešė apie užpuolimą oru.“ Tekste rašoma, jog Italija dėl karo pradžios kaltina Angliją, nes „užtektų vieno anglų žodžio, ir Lenkija turėtų nusileisti“.

Gerbs Lietuvos poziciją

„Lietuvių balsas“ tą dieną greta naujienų apie karą pranešė, jog „Vokietija gerbs Lietuvos neutralumą“. Straipsnyje rašoma, kad URM apsilankęs Vokietijos įgaliotasis ministras Erichas Zechlinas Vokietijos Vriausybės vardu patikino, kad bus gerbiamas Lietuvos neutralumas.

Beįsiplieskiantį karą bandė sustabdyti ir popiežius Pijus XII, įteiktame rašte Prancūzijai, Italijai, Lenkijai ir Anglijai „prašo dabartinę situaciją išspręsti taikingai. Aukšti dvasininkai tikisi, kad konflikto gal bus išvengta paskutinę minutę.“

Pranešė apie mobilizaciją ir karalių palaikų slėpimą

Dienraščiai skelbė, jog rugsėjo 1-ąją Anglijoje buvo pradėta kariuomenės mobilizacija, paskelbta visiška laivyno kovinė parengtis. JAV prezidentas Theodoras Rooseveltas taip pat perspėjo laivyną, kariuomenės vadus dėl karo.

Karališkos šeimos palaikai iš mauzoliejaus Vestminsterio abatijoje buvo perkelti į saugią vietą.

Tuo metu buvo neaišku, kaip veiksmai vystysis toliau. „Bet anglai ir prancūzai dar tariasi ir ginkluojasi, ir, atrodo, nesiruošia vokiečių pageidavimų patenkinti. Visai priešingai – anglų laikraščiuose pasirodo žinių, kad Londonas esą visai pasiruošęs kontrpuolimui. Taigi gali būti, kad lenkai, anglai ir prancūzai, vieningai eidami, vokiečius atspaus, bet gali ir būti, kad karo pragaras užvirs visu smarkumu. Baltijos valstybės, atrodo, įstengs išsaugoti savo neutralitetą.“ – rašoma „Lietuvių balse“.