Pasaulyje

2019.08.29 09:40

Estija vadovaus daugiašaliam antžeminės kovos sistemos kūrimui, Lietuva lieka nuošalyje

LRT.lt2019.08.29 09:40

Estija kartu su Belgija, Ispanija, Latvija, Prancūzija, Vokietija ir Suomija pasirašė sutartį vadovauti modulinės nuotoliniu būdu valdomos antžeminės kovos sistemos kūrimo projektui. Lietuva prie kitų dviejų projekte dalyvaujančių Baltijos šalių neprisijungs.

Anot „ERR News“, Nuolatinio Europos Sąjungos struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyvai bus panaudota 30,6 mln. eurų iš Europos gynybos fondo, šią sumą papildys ir projektą finansuojančių šalių lėšos. Pirmąjį mašinos prototipą tikimasi išvysti 2021 m.

Nuotoliniu būdu valdomos antžeminės kovos mašinos yra panašios į dronus, nes jos operatoriui nėra būtina būti mašinos viduje. Šios sistemos gali būti ginkluotos ar naudojamos ekipuotės ir krovinių transportavimui, išminavimui ar kitoms operacijoms, skirtoms padėti kariams.

Šarvuotą nuotoliniu būdu valdomą antžeminę kovos mašiną „Uran-9“ Sirijoje taip pat išbandė ir Rusija, tačiau pranešama apie kilusias eksploatacijos problemas.

Estija jau anksčiau kartu su savo kariais Malyje yra dislokavusi „Milrem Robotics“ kurtą nuotoliniu būdu valdomą vikšrinę hibridinę transporto priemonę. Pagrindinės jos operacijos buvo gabenti įrangą ir susijungti su virš jos skraidančiu dronu.

Remiantis PESCO duomenimis, šio projekto tikslas bus sukurti transporto priemonę, skirtą „gabenti skirtingus krovinius“, užtikrinti kibernetiškai saugią autonominės navigacijos galimybę ir valdymo sąsajas.

Kaip „ERR News“ teigė Estijos gynybos investicijų centro generalinis direktorius Kustis Salmas, tikrosios naujovės atsispindės autonominėje valdymo sistemoje, kuri galės kooperuoti su jutikliais ir kitomis rankiniu bei nuotoliniu būdu valdomomis platformomis, tokiomis kaip bepiločiai orlaiviai ar radarai.

Tačiau Lietuva pasirinko neprisijungti prie šio projekto ir nutarė sutelkti dėmesį į anksčiau prisiimtą įsipareigojimą vadovauti kitai PESCO iniciatyvai kurti ES kibernetinio greitojo reagavimo komandas.

Kaip rašytiniame komentare „LRT English“ nurodė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, be 34 PESCO iniciatyvų, Lietuva taip pat dalyvauja kituose projektuose, „kurie pagerins karinį mobilumą (...), sustiprins (...) logistikos ir karo medicinos galimybes“.

„Dalyvavimas kiekviename PESCO projekte reikalauja didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl kiekvieną projektą vertiname pagal jo svarbą Lietuvos karinės plėtros prioritetams, – nurodoma ministerijos pranešime. – Šis projektas buvo vertinamas kartu su kitais ir šiuo metu buvo nuspręsta prie jo neprisijungti.“