Pasaulyje

2019.08.27 22:37

Nauru prezidentu išrinktas buvęs žmogaus teisių advokatas

BNS2019.08.27 22:37

Buvęs žmogaus teisių advokatas Lionelis Aingimea antradienį buvo išrinktas naujuoju mažytės Okeanijos valstybės Nauru prezidentu.

Per balsavimą parlamente jis 12 balsų prieš šešis nugalėjo savo konkurentą Davidą Adeanga, nurodė Nauru valstybinės informacijos biuras.

Balsavimas vyko po praėjusį savaitgalį surengtų visuotinių rinkimų, per kuriuos mandatų neteko daugiau kaip pusė iš 19 Nauru įstatymų leidėjų, įskaitant ir dvi kadencijas dirbusį prezidentą Baroną Waqą.

D. Adeangas buvo laikomas favoritu tapti B. Waqos, kuris yra Australijos griežto kurso pabėgėlių politikos šalininkas, įpėdiniu.

Australijos strateginių studijų centras „Lowy Institute“ pernai pranešė, kad 11 tūkst. gyventojų turinti šalis valdant B. Waqai „palinko autoritarizmo link“.

Jo vyriausybė apsunkino galimybes apsilankyti saloje tarptautinės žiniasklaidos atstovams, norintiems pranešti, kokiomis sąlygomis laikomi iš Australijos atsiųsti prieglobsčio prašytojai, ir dorojosi su vietos politiniais oponentais teismuose, apkaltinusi juos surengus riaušes per 2015-aisiais prie parlamento vykusį protestą.

Prieš balsavimą Nauru parlamente opozicijos veikėjas Mathew Batsiua sakė, kad visuotiniai rinkimai buvo „ryžtinga pergalė pokyčių labui“.

„Aišku, kad žmonėms jau įgriso... vyriausybė, kuri gniaužia žmonių teises ir laisves“, – sakė jis Naujosios Zelandijos radijui.

„Žmonės nori vyriausybės, kuri būtų sąžiningesnė ir nepamiršta žmonių“, – pridūrė M. Batsiua.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar L. Aingimea atneš į Nauru pokyčių.

Australijoje teisininko išsilavinimą įgijęs L. Aingimea anksčiau yra dirbęs vyresniuoju dėstytoju Regioninėje teisių išteklių komandoje – Fidžyje įsikūrusioje organizacijoje, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis Ramiojo vandenyno regione.

Tačiau po to jis dirbo B. Waqos administracijoje: pirmiausia – vyresniuoju tarnautoju, o vėliau tapo teisingumo ir pasienio kontrolės ministro padėjėju.

Australijos politika siųsti prieglobsčio prašytojus į atokias imigrantų stovyklas skurdžiose Papua Naujosios Gvinėjos ir Nauru salose tapo ekonomikos gelbėjimosi ratu šaliai, kuri jau išnaudojo savo ankstesnį gerovės šaltinį – trąšoms naudojamų fosfatų telkinius.

Nauru vyriausybės pajamos išaugo nuo 20 mln. Australijos dolerių (12,2 mln. eurų) 2010–2011 metais iki 115 mln. Australijos dolerių (70 mln. eurų) 2015–2016 metais; daugiausia tai lėmė Kanberos mokami mokesčiai, susiję su jos prieglobsčio suteikimo politika, rodo oficialūs Australijos duomenys.

Pabėgėlių teisių gynėjų skaičiavimais, saloje tebėra apie 300 prieglobsčio prašytojų, o tai yra keliskart mažiau nei 2014-aisiais, kai jų skaičius buvo didžiausias.

Teisių grupės ir Jungtinės Tautos nuolat kritikuoja pabėgėlių gyvenimo sąlygas Nauru ir perspėja, kad neribotos trukmės sulaikymas sukelia psichinės sveikatos problemų ir gali išprovokuoti bandymų nusižudyti.

Populiariausi