Pasaulyje

2019.08.27 20:08

Ukrainos politologas Tarasas Vozniakas: Lietuva nėra tokia didelė ir įtakinga, kaip mums norėtųsi

LRT.lt, LRT RADIJAS 2019.08.27 20:08

Ukrainiečiai mėgina organizuoti gyvenimą permanentinio karo sąlygomis, o tuo šalies situacija kiek primena Izraelį, sako rašytojas, politologas Tarasas Vozniakas. Viena vertus, tai suteikia vilčių, jog įmanoma kurti gerovę nepaisant nuolatinės įtampos pasienyje, kita vertus, tokia perspektyva kertasi su lūkesčiais susitarti dėl tvarios taikos Donbase.

„Derybos su Rusija, kaip aš tai suprantu, neturi perspektyvos. Ukraina pati su Rusija kalbėti ir išspręsti problemų nesugebės“, – LRT Radijui sakė T. Vozniakas, Lietuvoje dalyvavęs antrajame diskusijų ciklo „Lietuviškosios Atlantidos paieškos“ renginyje. Pokalbyje apie Lietuvą ir Ukrainą intelektualas dalinosi ne tik mintimis apie dabartinę savo šalies būklę, bet ir savo kaip disidento santykį su Lietuva sovietmečiu.

Lygina su Izraeliu

Praėjus penkeriems metams nuo karo pradžios ukrainiečiai pratinasi gyventi tvyrant nuolatinei įtampai šalies rytuose. Prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų, kad ji atslūgtų ir sako, kad Ukraina pasirengusi taikai bei laukia tokį patį nusiteikimą įrodančių veiksmų iš Rusijos remiamų separatistų.

„Karas vyksta jau penkerius metus, visuomenė ne tiek pavargo, kiek mėgina organizuoti savo gyvenimą permanentinio karo sąlygomis. Tai šiek tiek primena Izraelio situaciją, kuris jau 70 metų de facto yra karo būvyje – nori jis to ar ne, pasitraukti paprasčiausiai negali. Bet gyventi kažkaip reikia. Mums, aš manau, tai yra artimiausias pavyzdys to, kaip susiklostys ateitis. Nes iš esmės aš nematau realios išeities iš šios situacijos – Krymo ar Donbaso deokupacija yra labai sudėtingi dalykai, juolab Krymo atveju“, – sakė T. Vozniakas.

LRT Radijo kalbintas ukrainietis sako, kad viena jo šalis savo problemų neišspręs – tam reikalingas didžiųjų pasaulio valstybių balsas. Lietuva tarp jų, priduria T. Vozniakas, nepatenka, tad norai šioje vietoje neretai prasilenkia su galimybėmis.

„Lietuva yra šalis, kuri Ukrainoje matoma itin pozityviai. Kartais tame yra iliuzija – Lietuva nėra tokia didelė ir įtakinga šalis, kaip mums norėtųsi. Mes niekada nesame turėję jokių problemų su Lietuva. (...) Jeigu yra kaimynas, visada yra vienokios ar kitokios problemos, bet kalbant apie geopolitinę strateginę partnerystę, Ukrainai artimiausios šalys yra Lenkija, Lietuva, Rumunija yra artimiausios, nors jos turi skirtingą politinį svorį. Kad ir kaip bebūtų, Lietuva turi balsą ir reprezentaciją įvairiose europinėse ir NATO struktūrose, o mums tai labai svarbu“, – sako politologas.

Ikoniško leidinio ištakos – Vilniuje

Lietuvą ir Ukrainą suartino Rusijos agresija pastarojoje, tačiau bendradarbiavimas sunkmečiu – ne pastarųjų penkių metų išradimas. Tą savo patirtimi gali paliudyti pats T. Vozniakas.

1989 metais jis kartu su bendraminčiais ėmėsi leisti disidentinį žurnalą „Ї“, spausdinamą iki šiol. O jo leidybos pradžiai svarbi ir Lietuva – pirmieji nenutuokė, kad laiko Vilniuje spausdinto žurnalo egzempliorių.

„Sovietų Sąjungos agonijos metais, Ukrainoje, Lietuvoje ir kituose kraštuose buvo leidžiamas įvairaus pobūdžio vadinamasis samizdatas. Mes Lvove taip pat leidome ir jau 30 metų tebeleidžiame tokį žurnalą „Ї“ – tai yra tokia nuostabi raidė ukrainiečių kalbos abėcėlėje, nes pavadinti leidinį kokiu nors nepriklausomu Ukrainos patriotiniu ar filosofiniu Sovietų Sąjungoje būtų kriminalas. O „Ї“ – kažkas neaiškaus. Bet tam, kad jį tiražuoti, reikėjo techninių galimybių, o tada tik Lietuvoje, jūsų Fizikos institute Vilniuje, buvo toks puikus aparatas „Xerox“. Iš pradžių viena kopija buvo daroma Lvove, o tada specialus pasiuntinys ją atveždavo į Vilniuje ir čia buvo daromos 100-200 kopijų.

Tai buvo ir yra toks filosofinis-disidentinis žurnalas. Jaunajai kartai dabar tai gali atrodyti juokingai, bet tuo metu versti Martiną Heideggerį ar Karlą Jaspersą buvo didelė antisovietinė veikla. Pirmieji keturi naujojo žurnalo, kuris gana svarbus Ukrainos kultūros statyboms, kultūriniam gyvenimui, numeriai buvo atspausdinti Vilniuje“, – sakė LRT Radijo kalbintas T. Vozniakas.

Pašnekovas priduria, kad šioje istorijoje yra ir kita įdomybė – tik po daugelio metų sužinota, kad 2010-2014 m. nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Ukrainoje dirbęs Petras Vaitiekūnas, Fizikos instituto auklėtinis ir, vėliau, darbuotojas, prisidėjo prie leidinio spausdinimo.

Grįždamas į naujausius laikus ukrainiečių intelektualas sako, kad „kaip bebūtų keista, tarp Ukrainos ir Lietuvos nemažai bendro yra netgi aktualiojoje politikoje“.

„Aš buvau čia, kai Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašytį Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Kitaip tariant, Vilniuje sprendėsi Ukrainos likimas, antrasis Maidanas prasidėjo Vilniuje ir paskui įsiliepsnojo Kijeve“, – sako T. Vozniakas.