Melagingos naujienos gali lemti fiktyvių prisiminimų susiformavimą, ypač jeigu jos sutampa su skaitytojo turėtais įsitikinimais, skelbia Psichologijos mokslų asociacija, cituojanti mokslininkų pernai atliktą tyrimą, kurio išvados neseniai pateiktos.
Tyrimas buvo daromas praėjusiais metais Airijoje, likus savaitei iki referendumo dėl abortų liberalizavimo. Tačiau anot tyrėjų, melagingos naujienos gali turėti tokį patį efektą ir kitose srityse.
„Stipriai emocingose, partinėse varžytuvėse, tokiose kaip 2020-ųjų JAV prezidento rinkimai, rinkėjai gali „prisiminti“ visiškai sufabrikuotas naujienų istorijas. Ypač jie linkę „įsiminti“ skandalus, kurie neigiamai vaizduoja kandidatą, kuriam nepritariama“, – psychologicalscience.org cituojama pagrindinė tyrimo autorė Gillian Murphy iš Corko universiteto Airijoje.
Mokslininkė su kolegėmis atrinko 3140 balso teisę turinčių piliečių, kuriuos apklausė, ar jie ketina ir kaip ketina balsuoti referendume. Po to eksperimento dalyviams pateikti šeši naujienų reportažai, iš kurių du buvo išgalvotos istorijos, referendumo kampanijos dalyvius iš abiejų stovyklų vaizdavusios neigiamai – besielgiančius neteisėtai ar provokuojančiai. Perskaitę kiekvieną iš istorijų, tyrimo dalyviai apklausti, ar anksčiau yra girdėję apie tokius nutikimus – jeigu taip, ką būtent.
Tyrėjai tuomet pranešė eksperimento dalyviams, kad kai kurios iš istorijų buvo išgalvotos ir nurodė melagingas žinias identifikuoti. Galiausiai, apklaustieji atliko kognityvinį testą.
Beveik pusė respondentų teigė prisimenantys mažiausiai vieną iš išgalvotų įvykių kaip tikrą, iš jų didelė dalis galėjo papasakoti apie tai su detalėmis. Asmenys, kurie palaiko abortų liberalizavimą, labiau buvo linkę prisiminti melagystes apie referendumo oponentus, savo ruožtu tie, kurie liberalizavimui nepritaria, teigė atsimenantys su priešingoje stovykloje esančiais aktyvistais susijusias netikras naujienas.
„Tai rodo, kaip lengva pakišti šiuos visiškai netikrus prisiminimus, nepaisant balsuotojų įtarumo ir netgi nepaisant perspėjimo, kad jiems galėjo būti rodomos melagingos naujienos“, – cituojama G. Murphy.
Eksperimento dalyviai, prasčiau atlikę kognityvinį testą, nebuvo imlesni sufabrikuotiems prisiminimams negu tie, kurie teste surinko daugiau taškų. Bet surinkusieji mažiau buvo labiau linkę prisiminti melagingas naujienas kaip tikras tais atvejais, kai tai sutampa su asmeninėmis pažiūromis.
Kitos tyrimo bendraautorės – Rebecca Hofstein Grady ir Linda J. Levine iš UC Irvine'o universiteto, Elizabeth Loftus iš Irvino Kalifornijos universiteto bei Ciara Greene iš Dublino universiteto. Mokslininkės planuoja išplėsti studiją ištirdamos ir fiktyvios atminties įtaką „Brexito“ referendumo ir „MeToo“ judėjimo kontekstuose.
E. Loftus pažymi, kad melagingų naujienų psichologinė įtaka yra ypač svarbi turint omenyje tai, kad technologijos leidžia kurti ne tik fiktyvius tekstus, bet ir nuotraukas, vaizdo reportažus.
