Pasaulyje

2019.08.26 16:25

Lenkijos viceministras: didžiuojuosi, kad Lietuvos lenkai dirba ministrais, bet lūkesčiai nesikeičia

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.08.26 16:25

Dėl to, kad prie valdančiosios koalicijos prisijungė du ministrų portfelius Vyriausybėje gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos ir Lenkijos dvišaliame bendradarbiavime esmingų pokyčių neatsiras, sako kaimyninės šalies užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas.

Ketvirtadienį lankęsis Liublino unijos 450-osioms metinėms skirtoje parodoje, o penktadienį dalyvavęs prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje užsienio politikos klausimais, viceministras trumpai sutiko pasikalbėti su LRT.lt.

„Jeigu sąžiningai, mes bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su bet kuria Lietuvos Vyriausybe“, – sakė M. Przydaczas.

Lenkiški akcentai Vyriausybėje – malonūs, bet neesminiai

Prie valdančiosios koalicijos šią vasarą prisijungusi Valdemaro Tomaševskio partija prieš penkmetį ar daugiau buvo bene pagrindiniu dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių laidininku.

Buvęs pastarosios užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis palaikė artimus kontaktus su LLRA, yra sakęs, kad po pasaulį išsibarsčiusi lenkų diaspora „turi imti pavyzdį iš puikiai organizuotos ir ryžtingai nusiteikusios ginti savo teises Lietuvos lenkų bendruomenės", palaikė Lietuvos lenkų partiją net ir tuomet, kai dėl šios demaršų ji kritikos sulaukdavo net ir iš koalicijos partnerių – pavyzdžiui, kai per Sausio 13-osios minėjimą paliko Seimo salę kalbą sakant Vytautui Landsbergiui. Tuomet R. Sikorskis antrino LLRA politikams, teigdamas, kad taip tiesiog išreikštas protestas „dėl finansinių represijų už gimtosios kalbos vartojimą“.

Bet pastaraisiais metais situacija keičiasi. LLRA-KŠS yra sulaukusi kritiškų vertinimų Lenkijos žiniasklaidoje, o V. Tomaševskio pasirodymą segint Georgijaus juostelę Gegužės 9-ąją nederama yra pavadinusi ir Lenkijos ambasadorė Lietuvoje.

Viceministro M. Przydaczo santūriu teigimu, permainos Lietuvos Vyriausybės sudėtyje dvišalės darbotvarkės nekeičia.

„Būdamas lenkas, aš didžiuojuosi faktu, kad Lietuvos piliečiai lenkai dirba ministrais Lietuvos Vyriausybėje, kad jie yra sėkmingi savo politinėse karjerose. Tai geros naujienos, bet mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių, dėl lenkų mažumos statuso čia yra tokie patys, ir pastaruosius metus mes labai atvirai stengiamės įtikinti visas Vyriausybes išpildyti geros kaimynystės sutarties įsipareigojimus. Džiaugiamės, kad šioje Vyriausybėje yra lenkų, bet vis dar laukiame tų klausimų sprendimo, kad galėtume išbraukti juos iš darbotvarkės“, – LRT.lt sakė M. Przydaczas.

Viceministras susilaikė nuo platesnių komentarų teigdamas, kad oficialioji Lenkijos pozicija jautriais užsienio politikos klausimais nesikeičia ir išlieka tapati tai, kurios laikosi Lietuva.

„Mūsų partneris yra Lietuvos Vyriausybė. (...) Lietuvos lenkų partija yra Lietuvos piliečiai, aš manau, kad gana lojalūs, ir tai yra jūsų vidinės diskusijos. Kaip Lenkijos Vyriausybės atstovas, negaliu sau leisti komentuoti jūsų vidaus klausimų. Mūsų politika Rusijos, agresyvios jos politikos Ukrainoje, Sakartvele ar kitose šalyse, atžvilgiu yra akivaizdi – mes palaikome tuos, kurie yra šios agresyvios politikos taikiniai“, – teigė M. Przydaczas.

Pažymėtina, kad pokalbis su viceministru vyko iki paviešinant Valstybės saugumo departamento sukauptą informaciją apie tai, kad LLRA-KŠS parlamentarė Irina Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais prašydama paramos partijai Rusų aljansui ir tardamasi dėl politinės strategijos.

Rudenį – dėmesys rinkimams

Paklaustas apie parlamento rinkimus Lenkijoje, kuriuose pergalė prognozuojama valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai, viceministras teigė besitikintis, kad ženklių permainų nebus ir turbulencijų dvišaliuose santykiuose išvengti pavyks.

„Spalį mes turėsime rinkimus, bet dirbdamas šioje Vyriausybėje, aš, žinoma, tikiuosi, kad pokyčių joje nebus ir šis geras dialogas su Lietuva bus pratęstas. Ypač su nauju prezidentu turime viltį, kad išspręsime probleminius klausimus ir galėsime susikoncentruoti svarbiausiais saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, užsienio politikos klausimais“, – sakė M. Przydaczas.

LRT.lt primena, kad pirmąja užsienio vizito kryptimi prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko būtent Varšuvą. Susitikimo su prezidentu Andrzejumi Duda metu aptarti partnerystės energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros srityse klausimai, užsiminta ir apie pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose, kuri Lietuvoje neįteisinta.

G. Nausėda, rinkimų kampanijoje sakęs, kad pats pritartų nebent lenkiškų rašmenų įteisinimui antrajame paso lape, pažadų šiais klausimais nedalino, pabrėždamas sutarimo šiuo klausimu nebuvimą parlamente.