Kowloone, žemyninėje Honkongo miesto dalyje, penktadienio vakaras, gatvėmis ratus suka taksi automobiliai, o įprasta žmonių minia mėgaujasi šilta vakaro drėgme. Įprasta eismo ir balsų kakofonija šiandien skamba kiek kitaip – tūkstančiai balsų vieningai skanduoja „Laisvę Honkongui“ ir „Demokratija dabar“. Tūkstančiai honkongiečių suformavo žmonių grandinę per visą miestą, norėdami parodyti taikią žmonių galią.
Protestuotojai sustojo petys į petį ir susikibo rankomis palei trijų metro linijų maršrutus nuo Causeway įlankos iki Kowloono įlankos. Savo taikų protestą jie pavadino „Honkongo keliu“ – juos įkvėpė prieš trisdešimt metų įvykęs 600 kilometrų Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungęs Baltijos kelias.
Panašiai kaip ir žmonės Baltijos kelyje, honkongiečiai protestavo taikiai, skanduodami šūkius ir dainuodami dainas, o žmonių grandinė trumpam nutrūkdavo, kad leistų pravažiuoti automobiliams ir autobusams. Daugelio protestuotojų teigimu, šia akcija nesiekiama sukelti nepatogumų Honkongo gyventojams, o tiesiog parodyti, kiek žmonių palaiko jų tikslą. Sprendžiant iš to, kiek jų susirinko, akcija pavyko.
„Mes norime paskatinti Jungtines Amerikos Valstijas ir likusį pasaulį stoti mūsų pusėn. Kinija stengiasi parodyti, kad Honkongo žmonės kelia riaušes, tačiau, kaip matote, mes vieningi ir taikūs“, – sakė vienas protestuotojas, laikydamas plakatą su užrašu „JAV, paremk Honkongą“.
Nors ankstesniuose protestuose susidūrimai tarp policijos ir protestuotojų kartais baigdavosi smurtu, gatves užpildydavo ašarinės dujos, o riaušių policija šturmuodavo minią, Honkongo kelias praėjo ramiai, panašiai kaip ir visą šią savaitę vykusios demonstracijos.
Dalis Honkongo žmonių mano, kad taikios akcijos yra geriau už fizinę konfrontaciją. „Prieš dvi savaites protestai pradėjo daryti žalą ne tik kinams, bet ir honkongiečiams, vietiniai verslininkai pajuto protestų pasekmes: kai kurie restoranai stovi tušti, viešbučiuose atšaukta daugybė rezervacijų“, – sako vienas iš protestuotojų Tommy Tse.
Vis dėlto smurto grėsmė išlieka. Žmonės Honkonge žino, kad kinai telkia kareivius netoliese esančiame Šendženo mieste ir nors pastarąją savaitę padėtis buvo rami, demonstracijose gali bet kada prasiveržti smurtas. Nemažai Honkongo kelio dalyvių dėl viso pikto atsinešė dujokaukę arba kietą galvos apdangalą.
Vis dėlto kitaip nei per daugybę ankstesnių eitynių ir demonstracijų, penktadienio vakarą Kowloone policijos nesimatė, net priešais Jordano stotį esanti aikštė buvo visiškai tuščia, o pareigūnai sukiojosi tik stoties pastate.
„Kinijos Vyriausybei neužtenka, kad mes būtume taikūs. Darome, ką galime, bet mes parodėme, kad galime ir kovoti. Honkongo žmonės niekada nieko panašaus nepatyrė, todėl mes žiūrime į Maidaną Ukrainoje ir Baltijos kelią bei vadovaujamės jų pavyzdžiais“, – paaiškino kitas protestuotojas, nenorėjęs atskleisti savo vardo, tačiau aistringai besidžiaugiantis, kiek daug žmonių susirinko.
Žmonės grandinėje stovėjo beveik dvi valandas. Parduotuvių savininkai ir turistai išeidavo į gatvę pasižiūrėti į akciją, o kai kurie net prisijungdavo su skanduotėmis ir dainomis. Maždaug 21.30 val. grandinė išsiskirstė, o jos dalyviai įsiliejo į judrias gatves, nepalikę nė vandens buteliuko ar sulankstyto transparanto.
Savaitgalį planuojama daugiau protestų ir galbūt net Honkongo oro uosto okupacija, panaši į tą, kuri prieš dvi savaites visiškai paralyžiavo oro eismą kelioms dienoms ir pasibaigė žiauriais susidūrimais tarp protestuotojų ir policijos.
Kol kas nežinia, kas laukia Honkongo žmonių. Dalis jų mano, kad Kinija nepaliks šio judėjimo ramybėje ir protestuotojų konfrontacija su Pekinu yra neišvengiama. Kiti įsitikinę, kad jei ir toliau demonstracijos bus tokios kaip Honkongo kelias, bus įmanoma rasti diplomatinį sprendimą. Vis dėlto akivaizdu, kurią pusę palaiko dauguma Honkongo gyventojų – minių, susirenkančių į demonstracijas, dydis viską pasako.
Honkongo kelio dalyviams besiskirstant, vienas protestuotojas stabtelėjo ir tarė: „Kad ir kas nutiktų, svarbiausia tai, kad honkongiečiai atėjo, kad kažką padarytų ir susivienytų. Jei nieko nedarysime dabar, kitos galimybės galime ir neturėti.“
