Pasaulyje

2019.08.23 19:24

Brazilijos prezidentas svarsto galimybę siųsti kariuomenę degantiems Amazonijos miškams gesinti

Raimondas Čiuplys, BNS2019.08.23 19:24

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro penktadienį pareiškė svarstantis galimybę siųsti kariuomenę degantiems Amazonijos miškams gesinti, tarptautinei bendruomenei vis labiau spaudžiant šalį dėl šių gaisrų.

Didžiausiuose pasaulyje atogrąžų miškuose siaučiantys gaisrai išprovokavo protestų įvairiose šalyse, įžiebė žodžių karą tarp J. Bolsonaro ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) bei sukėlė pavojų vienam svarbiam prekybos susitarimui su Europos Sąjunga.

Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, šiemet Brazilijoje užfiksuota 76 720 miškų gaisrų – tai yra didžiausias jų skaičius nuo 2013 metų. Daugiau nei pusė šių gaisrų užregistruota Amazonijoje.

„Polinkis yra būtent toks“, – Brazilijos mieste žurnalistams pareiškė J. Bolsonaro, paklaustas, ar jis svarsto galimybę pasitelkti kariuomenę kovojant su miškų gaisrais.

Sprendimas bus priimtas pirmadienį paryčiais, pridūrė jis.

Tokius komentarus valstybės vadovas išsakė visame pasaulyje įsiplieskus demonstracijoms dėl gaisrų Amazonijoje – neretai „planetos plaučiais“ vadinamame regione, kaip manoma, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojantis pasaulio klimatui.

Vėliau penktadienį planuojama rengti protestus Brazilijos didmiesčiuose.

Aštrėjant tarptautiniam ginčui dėl padėties Amazonijoje, E. Macronas penktadienį apkaltino J. Bolsonaro melavus jam apie Brazilijos poziciją dėl klimato kaitos.

Prancūzija dabar ruošiasi užblokuoti ES ir Pietų Amerikos šalių bloko „Mercosur“, į kurį įstojusi ir Braziliją, prekybos sutarties ratifikavimą, informavo prancūzų prokuratūra.

E. Macronas ketvirtadienį parašė tviteryje, kad Amazonijoje siautėjanti ugnies stichija prilygsta tarptautinei krizei. Jis paragino skirti šiam klausimui kone pagrindinį dėmesį per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, savaitgalį prasidėsiantį Prancūzijoje.

J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną pasižymint „kolonijiniu mentalitetu“.

Airija taip pat galėtų užblokuoti prekybos sutarties pasirašymą, jei brazilų valdžiai nepavyks suvaldyti gaisrų, penktadienį perspėjo ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras).

„Gaisrų Amazonijos regione mastas yra pribloškiantis: jie kelia grėsmę ne tik Brazilijai ir kitoms paveiktoms šalims, bet ir visam pasauliui“, – penktadienį pabrėžė vienas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.

„Gaisrai, niokojantys Amazonės drėgnuosius atogrąžų miškus, yra ne vien drasko širdį, bet ir yra tarptautinė krizė. Esame pasiruošę suteikti visą įmanomą pagalbą, kad jie būtų suvaldyti, ir padėti apsaugoti vieną didžiausių pasaulio stebuklų“, – per „Twitter“ penktadienį parašė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Anot aplinkosaugininkų, gaisrai siautėja Amazonijoje sparčiai naikinant miškus: liepą medžių kirtimas toje Pietų Amerikos dalyje suintensyvėjo keturgubai, palyginus su tuo pačiu mėnesiu 2018 metais, rodo brazilų Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto duomenys.

J. Bolsonaro gaisrus aiškino padidėjusia sausra ir apkaltino aplinkosaugos grupes bei nevyriausybines organizacijas kurstant „aplinkosaugos psichozę“, esą stabdančią Brazilijos ekonomikos vystymąsi.

Kaimyninė Peru, į kurios teritoriją patenka nemaža dalis Amazonės baseino, paskelbė stebinti, kad miškų gaisrai nepaplistų iš kaimyninės Brazilijos ir Bolivijos.

Paragvajus ir Bolivija irgi kovoja su gaisrais, jau suniokojusiais didelius plotus šioms šalims priklausančių atogrąžų miškų.