Pasaulyje

2019.08.23 17:58

Baltijos kelyje stovėjęs rusas Nikita – Navalno bendražygis, grįžęs į Lietuvą kaip politinis pabėgėlis

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.08.23 17:58

Maskvoje gimęs ir augęs Nikita Kulačenkovas prieš lygiai 30 buvo Vilniuje, gyvoje žmonių grandinėje, nusidriekusioje iki Rygos ir Talino. Tuomet 7-erių, Baltijos kelyje stovėjęs drauge su mama, dabar jis Lietuvą gali vadinti antraisiais namais, o į gimtinę grįžti nė negali – politinį prieglobstį Lietuvoje gavęs rusas veikiausiai vos nusileidęs į oro uostą joje būtų sulaikytas.

Baltijos kelią 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją N. Kulačenkovas atsimena kaip per miglą, bet galbūt šį tą atgaivinti padės penktadienis – kartu su žmona ir vaiku jis ketina dalyvauti minėjimo renginiuose. Su Lietuva vaikystėje jį siejo, kaip pats sako, tik tolimi giminystės ryšiai. Bet būtent dėl jų, gana atsitiktinai, N. Kulačenkovas atsidūrė Baltijos kelyje.

„Sovietmečiu Lietuvoje aš buvau, jei neklystu, du kartus – 1987 ir 1989 metais. Atvažiuodavome čia dėl to, kad mano prosenelės sesuo tuomet dar buvo gyva. Ji po karo buvo represuota ir ištremta iš Lietuvos, o 1989 m. pakviesta į Baltijos kelią stovėti Katedros aikštėje“, – LRT.lt pasakojo N. Kulačenkovas.

Paklaustas, ar nebuvo tuo metu juntama trintis tarp lietuvių ir rusų, pašnekovas sako vaikystėje nieko panašaus nepastebėjęs, mama to taip pat neminėjo.

„Ji prisimena, kad toje vietoje šalia Katedros, kur mes stovėjome, matė užrašus apie okupantus, nukreiptus prieš sovietų valdžią. Ji yra sakiusi, kad jai tai padarė įspūdį, nes tuomet juk visgi buvo likę dar metai iki jūsų nepriklausomybės paskelbimo ir dveji – iki SSRS griūties. Bet apie kokias nors įtampas ar konfliktus nieko pridurti negalėčiau“, – sako N. Kulačenkovas.

Kiti Nikitos prisiminimai iš vaikystės Lietuvos – kino salės ir žalieji Lazdynai.

„Iš tų kelionių atsimenu, kad čia vaikščiodavome į kiną, nes Maskvoje mums arba kelionė ilgai užtrukdavo, arba jų tiesiog nerodydavo. Eidavome į „Vingį“ ir, jeigu neklystu, į kino teatrą toje vietoje, kur dabar modernaus meno muziejus. Vienas filmas, kuris tikrai įsirėžė, buvo „Robotas policininkas“. Atsimenu Lazdynus neblogai, nes ten gyveno mūsų giminės, dalis gyvena iki šiol. Atsimenu, kad tai buvo labai žalias rajonas netgi palyginus su Maskva, kuri ganėtinai žalia“, – dėstė pašnekovas.

Sugrįžo nebe kaip svečias

Po kelių dešimtmečių trumpas vaikystės viešnages Lietuvoje pakeitė beveik penkeri nuolatinio gyvenimo metai Vilniuje – į Lietuvos sostinę N. Kulačenkovas persikėlė po to, kai Rusijoje jam buvo iškelta byla.

2014 m. vasarą Rusijos mieste Vladimire jis su bičiuliu Georgijumi Alburovu nuo tvoros nukabino gatvės menininko Sergejaus Sotovo plakatą, vieną iš dešimčių, kabėjusių čia ilgą laiką, ir padovanojo jį Aleksejui Navalnui 38-ojo gimtadienio proga. Tai nė nebuvo paslaptis, mat apie dovaną paskelbta pastarojo „Twitter“ paskyroje.

Iškelta baudžiamoji byla dėl meno kūrinio vagystės, „Kovos su korupcija fondo“ narių namuose atliktos kratos. Piešinio autorius S. Sotovas iš pradžių įvykių nedramatizavo, tačiau vėliau keitė parodymus. Bylos įtariamųjų manymu – spaudžiamas politiškai motyvuotų tyrėjų.

N. Kulačenkovas nusprendė išvažiuoti ir į Rusiją negrįžti, nors yra sakęs, kad situaciją taip tik pablogino. Kita vertus, tuomet tvyrojo nerimas – vyko kratos, pokalbių pasiklausymai, neseniai įkalinimo bausmė kitoje byloje buvo skirta A. Navalno broliui.

Tiesa, net ir pasitraukęs iš Rusijos N. Kulačenkovas neišsižadėjo opozicinės veiklos. Pavyzdžiui, prisidėjo prie tyrimo ir jo pagrindu sukurto dokumentinio filmo „Jis jums ne Dimonas“, atskleidusio Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo nedeklaruotus turtus. Tai – bene reikšmingiausias A. Navalno vadovaujamo fondo darbas iki šiol. Paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad nei tyrimas, nei po jo sekę mitingai iš posto D. Medvedevo neišvertė, o analogiškas scenarijus neretai kartojasi ir su kitais Rusijos valdininkais ar politikais, jis sako suprantantis, kodėl taip yra.

„Viltis, kad jis atsistatydins, buvo, bet kai išleidome filmą, šioje sferoje aš dirbau jau ketverius metus ir mes gerai matėme, kaip nuo mūsų pirmųjų tyrimų keitėsi valdžios reakcija. Jie suprato, kad jeigu atstatydins vieną, greitai turės tą patį daryti ir su kitais, nes taip patvirtinama, kad mes esame teisūs“, – teigia N. Kulačenkovas.

Kita vertus, sako jis, nemažai jaunų žmonių prisijungė prie A. Navalno komandos ar tiesiog įsitraukė į pilietinę veiklą būtent po „Jis jums ne Dimonas“ filmo.

„Mano manymu, ir tuomet iš jo reakcijos buvo matyti, kad poveikį tai turėjo – dingimas savaitei, o tada pasirodymas, lyg gerokai užgėręs būtų. Tai yra gera reakcija, kvazitotalitarinėje valstybėje normalūs įtakos valdžiai procesai neveikia, bet matome iš šalutinių ženklų, kad įtaka yra. Jeigu pažiūrėsite į Dmitrijaus Anatoljevičiaus tviterį, ten nėra nė vienos žinutės, kurioje nebūtų komentaro, prikišančio jam šį tyrimą – kas nors apie antytę ar panašiai (D. Medvedevo viloje užfiksuotas tvenkinys, kuriame plaukiojo didelė pripučiama antis, netrukus tapusi protestų simboliu – LRT.lt past.). Man mįslė, kodėl jis iki šiol turi paskyrą“, – sako N. Kulačenkovas.

Atsakas į protestus neįbaugino

Dar daugiau žmonių į mitingus nei „Kovos su korupcija fondo“ tyrimai šią vasarą sutraukė atsisakymas registruoti opozicijos kandidatus Maskvos savivaldybės tarybos rinkimuose. N. Kulačenkovui įspūdį daro tai, kad net ir matydami aršią pareigūnų kontrreakciją, žmonės į protestus vis dar renkasi.

„Jeigu iš 50 tūkst. sulaikys tūkstantį, iš jų suims 100, o 15-ai bus iškeltos baudžiamosios bylos ir juos pasodins į kalėjimą, rizika tarsi nedidelė, kad taip nutiks tau, bet ji yra. Paprasčiau juk pažiūrėti transliaciją internetu ar paaukoti pinigų, bet niekur neiti, o visgi protestai vyksta. Tai įkvepia“, – sako pašnekovas.

Tris savaitgalius iš eilės liepą ir rugpjūtį protestavę maskviečiai į Sacharovo prospektą – tradicine susitelkimams tapusią vietą – ketino sugrįžti ir šį šeštadienį, bet opozicijos prašymą Maskvos savivaldybė atmetė, o leidimą mitingui-koncertui suteikė Rusijos karo veteranų sąjungai. Pastaruoju susibūrimu bus išreikštas palaikymas sostinės savivaldybei, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.

Visgi N. Kulačenkovas sako labiau nei nusivylimą ar nuovargį protestuotojų gretose pastebintis pyktį ir solidarumą, nors vien liepos 27-ąją ir rugpjūčio 3-iąją iš viso buvo sulaikyta apie 2500 žmonių.

„Turiu gerą draugą, kuris po liepos 27-osios protesto dvi paras praleido areštinėje. Kartu su kitais sulaikytaisiais jie „Telegram“ kanale turi bendrą susirašinėjimą, ten dalinasi informacija, į tokį susirašinėjimą ir aš pats įtrauktas buvau. Man tiesiog buvo įdomu, ir aš mačiau nuotaikas. Nepaisant to, kad jie turi darbus, kažkas gali būti išmestas iš universiteto, pašauktas į kariuomenę ar panašiai, jie tik įpyko, suartėjo ir nuėjo į kitą protestą. Ką valdžią tuo pasiekė? Kažką įbaugino, bet tikrai ne visus“, – patikino jis.