Pasaulyje

2019.08.23 14:03

Ką apie Baltijos kelią istorinę dieną rašė pasaulio spauda?

LRT.lt2019.08.23 14:03

Kad ir kaip sunku nepastebėti apie 2 mln. žmonių, susikibusių į gyvą grandinę per tris valstybes, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją nebuvo nei socialinių tinklų, nei interneto, o Sovietų Sąjungą ir socialistinį bloką nuo Vakarų skyrė „geležinė uždanga“. Vis dėlto Baltijos kelias neliko nepastebėtas to meto spaudos.

Latvijos nacionalinio transliuotojo naujienų portalas apžvelgė, ką istorinę dieną prieš 30 metų rašė laikraščiai Vakaruose. Nors dažniausiai šie straipsniai apie Baltijos kelią buvo trumpi, o vietomis dalyvių skaičius įvardytas ženkliai mažesnis, nei mano istorikai, matyti, kad jo reikšmė suprasta jau tuomet.

„The Guardian“ korespondentas Jordanas Steele'as tą dieną buvo Lietuvoje ir įvykį regėjo savo akimis. Jam įspūdį paliko organizuotumas, be kurio tokio masto patriotinė akcija nebūtų įgyvendinta.

„Kai kas uždegė žvakes ir padėjo jas ant žemės. Daug kas vilkėjo juodais drabužiais (rugpjūčio 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai – tai yra Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo dieną – LRT. past.). Turintys radijo imtuvus juos pasigarsino, kad patriotinių dainų choras šalia katedros būtų girdimas išilgai įspūdingos žmonių juostos“, – rašė žurnalistas.

J. Steele'as pasikalbino ir kelis Baltijos kelyje dalyvavusius lietuvius. Įdomu tai, kad šie nepabūgo jam prisistatyti savo vardu ir pavarde.

Korespondentas „The Guardian“ straipsnyje cituoja vieno lietuvio pasakytus žodžius Vakarų Vokietijos reporteriui: „Berlyno siena yra sukurta iš plytų ir cemento. Mūsų siena stipresnė. Kodėl? Nes ji nematoma“.

Kitas gerai žinomas ir įtakingas leidinys, ispanų „El Pais“, įvykio taip pat neignoravo, o britų „Windsor Star“ dieną po Baltijos kelio taip pat aprašė jį bei atskiroje publikacijoje trumpai supažindino skaitytojus su trijų šalių istorija, pažymėjo Molotovo-Ribentropo slaptųjų susitarimų reikšmę.

„Pakto pasirašymas čia laikomas nacionaline tragedija, tačiau į grandinę susibūrę žmonės – triumfuojantys ir besididžiuojantys“, – iš Vilniaus rašė „Los Angeles Times“ žurnalistė Masha Hamilton.

Jos pakalbinta tuomet 22-ejų mergina, vardu Žydrė, pasakojo tik visai neseniai sužinojusi, kaip Lietuva tapo Sovietų Sąjungos dalimi.

„Šie mūsų tautos istorijos faktai man ir daugumai mano draugų yra nauji, iki Gorbačiovo mums nebuvo leidžiama kalbėti apie tokius dalykus“, – sakė mergina. Ji pridūrė Lietuvos trispalvę pirmą kartą viešumoje pamačiusi tik prieš metus.

Korespondentės pakalbintas Arvydas Juozaitis sakė: „Mes nenorime kelti pavojaus Gorbačiovo pozicijoms ar rizikuoti tiesiogine konfrontacija su konservatoriais Maskvoje, todėl mes veiksime žingsnis po žingsnio“.

Tuo tarpu prosovietinės „Jedinstvo“ organizacijos atstovas žiniasklaidai sakė besitikintis, kad jeigu Lietuva norės atsiskirti nuo SSRS, „Gorbačiovas įsikiš ir sustabdys „Sąjūdį“.

Apie Baltijos kelią, remdamasis AP naujienų agentūra, pranešė ir gana nedidelis „Idaho Times-News“ laikraštis Jungtinėse Valstijose.

„Organizatoriai sakė besitikintys surinkti 1,5 mln. žmonių – apytikriai penktadalio iš 8 mln. Baltijos šalių gyventojų – susikibsiančių rankomis. Esamuoju laiku nebuvo įmanoma pasakyti, ar grandinėje buvo tuščių tarpų ir kiek žmonių dalyvavo“, – rašė laikraštis.

Kiek platesnį AP reportažą išspausdino Viskonsino leidinys „Oshkosh Northwestern“. Jis paminėjo ir prieš Baltijos kelią vykusią demonstraciją Vilniaus Kalnų parke, kurios metu buvo sudegintas plakatas su Hitlerio ir Stalino atvaizdais.

Regioninis JAV laikraštis „Hartford Courant“ Baltijos keliui skyrė puslapį, jame skaitytojus supažindino su Baltijos šalių okupacijos istorija ir aprašė rugpjūčio 23-iosios įvykį. Publikacijoje pažymima, kad „dauguma pakalbintųjų teigė nebūsiantis patenkinti kitokiu nei visiška nepriklausomybė rezultatu, bet kiti sakė, kad svarbu tęsti žingsnis po žingsnio, neprovokuojant Maskvos“.