Pasaulyje

2019.08.22 17:29

LRT iš Honkongo: „Honkongo kelio“ organizatorius sako, kad šiai akcijai pasiruošti lengviau nei Baltijos keliui

LRT RADIJAS, LRT.lt2019.08.22 17:29

Įkvėpti Baltijos kelio, penktadienį rankomis į gyvų žmonių grandinę susikibs Honkongo gyventojai. Vienas akcijos organizatorių LRT RADIJUI sako, jog Honkongo gyventojams itin svarbus tarptautinis palaikymas, nes privalome stabdyti besikėsinančius į žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę visur.

Taikioje protesto akcijoje laukiama apie 50 tūkst. žmonių, kurie žada susijungti į 40 kilometrų grandinę, taip reikalaudami užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises.

Protestuotojai sako, kad prieš 3 dešimtmečius įvykęs Baltijos kelias buvo įkvepiantis solidarumo pavyzdys daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje. Pasitelkdami jo pavyzdį, tarptautinei bendruomenei matomi dabar siekia būti Honkongo gyventojai.

Masinius protestus Honkonge išprotestavo priimtas ekstradicijos įstatymas, kuriuo įstatymui prasižengę žmonės gali būti išduoti į žemyninę Kiniją. Tačiau vėliau jie išaugo į milijonines demonstracijas, kuriose reikalaujama demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių laikymosi.

Vienas iš „Honkongo kelio“ organizatorių, prisistatantis Maksu, LRT RADIJUI sako, jog penktadienį rengiama akcija siekiama parodyti Honkongo gyventojų „solidarumą prieš ekstradicijos į Kiniją įstatymą, prieš policijos vykdomą smurtą“.

Žmonių grandinė 40 kilometrų drieksis Honkongo gatvėmis prie pagrindinių traukinių linijų.

„Prieš 30 metų, trys Baltijos valstybės surengė beprecedentę solidarumo akciją, kai rankomis susikibę 2 milijonai piliečių išreiškė taikų protestą prieš sovietų valdžią. Baltijos kelias sulaukė pasaulio dėmesio ir įkvėpė ištisas kartas. Taigi, įkvėpti Baltijos kelio mes, Honkongo piliečiai, norime susivienyti ir suformuoti Honkongo kelią“, – LRT RADIJUI sako Maksas.

Nors pastaruosiuose protestuose nepasitenkinimą valdžios veiksmais išreiškė 1,7 mln. žmonių, pašnekovas prognozuoja, jog į akciją turėtų susirinkti apie 40–50 tūkst. žmonių. Akcijai suorganizuoti naudojamos įvairios technologinės priemonės, susirašinėjimo programėlės, todėl viskas kiek lengviau nei prieš 30 metų Baltijos valstybėse.

„Tiesą sakant, nėra jokios organizacijos. Čia būtina turėti omenyje Honkongo kontekstą, kuris yra kitoks, nei buvo Baltijos šalyse prieš 30 metų. Šis judėjimas, Honkonge prasidėjęs prieš tris mėnesius, vienija žmones iš labai skirtingų socialinių sluoksnių, turinčius skirtingas politines pažiūras. Juos jungia bendros idėjos – išsaugoti esmines vertybes ir Honkongo laisves“, – teigia Maksas.

Vykstant protestams buvo imta nuogąstauti, jog Kinija galėtų imti juos malšinti įvesdama karines pajėgas į autonominį Honkongo regioną. Tačiau Pekinas pareiškė, jog šių protestų nelaukia Tiananmenio aikštės žudynių likimas, kai 1989 m. prieš taikius protestuotojus buvo panaudota neproporcinga jėga. Kinijos valdžia akylai cenzūruoja bet kokias nuorodas apie šį įvykį, todėl pareiškimas buvo stebinantis.

Anot akciją organizuojančio Makso, nepaisant policijos susirūpinimo dėl galimų transporto trikdžių, šįkart nesitikima brutalių veiksmų prieš akcijos dalyvius, jie taip pat skatinami nepažeisti įstatymų: „Akcijos dalyviams primygtinai rekomenduojama laikytis įstatymų ir kaip įmanoma stengtis išvengti nepatogumų, kurių gali sukelti tūkstančiai žmonių miesto gatvėse. Taigi mes primygtinai skatiname dalyvius likti pėsčiųjų takuose, netrikdyti eismo ir nesudaryti nepatogumų kitiems žmonėms. Norime pabrėžti, kad šis renginys yra taikus.“

LRT RADIJO pašnekovas taip pat pabrėžia, kad Honkongo gyventojams itin svarbus tarptautinis palaikymas. JAV ir ES valstybės ragina Pekiną ir Honkongo valdžią nesiimti smurto ir ieškoti kompromiso.

„Prašome Europos piliečių kreiptis į savo atstovus Europos Parlamente imtis veiksmų užtikrinant žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę. Visi turime stabdyti tuos, kurie drįsta kėsintis į šias laisves – nesvarbu, ar savo gimtojoje šalyje, ar kur nors užsienyje. O šiuo lemiamu momentu tarptautinės bendruomenės prašome palaikyti Honkongą“, – sako Maksas.