Pasaulyje

2019.08.20 21:20

Legendinis radijas „VEF“: Latvijos pasididžiavimas ir maža nepriklausomybės salelė Baltijos kelyje

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.20 21:20

Baltijos kelias buvo unikali akcija Baltijos šalių istorijoje. Unikali ji ir Europoje. Baltijos kelias – tai taiki akcija su didžia dvasine energija. Didi savo taikingumu, bet kartu ji protesto, valios ir nesusitaikymo akcija“, – sako Latvijos radijo diktorė Sandra Glazupa.

Taip apie Baltijos kelią Sandra Glazupa pasakoja šiandien. Prieš trisdešimt metų, rugpjūčio 23-iąją ji dirbo radijuje iki pietų, o po to kartu su šeima važiavo į Baltijos kelią.

„Emocijos buvo labai stiprios, visi buvome kaip vienas. Jausmai nuostabūs. Mano sūnums jau per trisdešimt, ir jie didžiuojasi, kad stovėjo Baltijos kelyje“, – teigia diktorė.

Sandra prisimena, kad ta diena radijui buvo sudėtinga, nuolat keitėsi programa. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje, būtent per radiją buvo skelbiama, kur susidarė kamščiai, kur žmonėms važiuoti. Diktorė pasakoja, kad jautė ir įtampą, kuo visa tai baigsis.

„Mums sakė, kad gali būti ir provokacijų, kad būtume atidūs ir apskritai neišeitume iš studijos“, – sakė Sandra Glazupa.

Ir Sandra, ir tuomet už transliacijas atsakingas Guntaras prisimena, kad visi žmonės radijuje suprato, jog tai svarbu, nors pripažįsta, kad emociškai tai įvertino gerokai vėliau, žiūrėdami vaizdus iš Baltijos kelio. Jie sako, kad organizuoti Baltijos kelią be radijo būtų buvę sunkiau.

„Radijas aštuoniasdešimt devintaisiais jau buvo lyg nepriklausomybės salelė. Tais laikais nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei interneto, radijas buvo pagrindinis informacijos šaltinis. Barikadose stovėjo tūkstančiai žmonių, jie visi turėjo radijo imtuvus, iš jų gaudavo visą informaciją. Ne per televiziją, bet per radiją. Tais laikais radijas suvaidino milžinišką vaidmenį“, – prisimena Latvijos radijo Transliacijų departamento vadovas Guntars Plucis.

Radijas „VEF 202“, per kurį galite klausytis naujienų iš sausio barikadų.

Latvijai radijas turėjo dvigubą reikšmę. Rygoje iki pat nepriklausomybės atkūrimo buvo gaminami radijo aparatai VEF. Vyresnieji prisimena pieštuku persukamas kasetes.

Latviai pabrėžia, kad gamykla - tai ne Sovietų Sąjungos kūrinys. VEF susikūrė tarpukariu, prieš šimtą metų, o gamyklos aukso amžiumi vadinamas 4-asis dešimtmetis, kai VEF net kūrė lėktuvo modelius.

„VEF galima vadinti Latvijos pramonės simboliu. Tai Latvijos valstybės simbolis, jis išaugo kartu su Latvija nuo 1919-ųjų“, – sako „VEF“ muziejaus atstovė.

Ir ne tik tie, kurie kalbėjo per radiją, bet ir tie, kurie gamino radijo imtuvus, buvo laisvės šaukliai, kai vis garsiau kalbėta apie nepriklausomybę. Vieša paslaptis buvo „VEF“ gamintojų palikta galimybė išplėsti radijo bangų diapazoną ir klausytis Laisvosios Europos radijo ir Amerikos balso.

Dabar „VEF“ gamyklos nebėra, neatlaikė rinkos ekonomikos.

Tiesa, dabar čia kuriasi Informacinių technologijų įmonės, ir „VEF“ muziejaus vadovės teigimu, jas visas vienija noras atkurti gal ne patį „VEF“, bet jo idėją.

Panorama. Artėjant Baltijos kelio trisdešimtmečio minėjimui, ypatingą radijo reikšmę šiam įvykiui latviai pabrėžia savaip