Nepriklausomybės šimtmečio dieną Afganistaną purtė sprogimai. Jei tai vyktų daugumoje kitų valstybių, tikėtina, žinia apie juos atsidurtų pirmuosiuose naujienų puslapiuose. Tačiau Afganistanas tapo karo žemių sinonimu, nors taip buvo ne visuomet. Prieš lygiai 50 metų šalis netgi patyrė šiokį tokį turizmo bumą.
Nangarharo provincijoje pirmadienį buvo pranešta apie 10 sprogimų, per kuriuos sužeista dešimtys afganų, tarp jų ir vaikai. Dar prieš kelias dienas sostinėje Kabule mirtininkas susisprogdino per vestuves, pražudydamas 63 ir sužalodamas 180 žmonių.
Sostinės gyventojai buvo išėję į gatves mojuodami Afganistano trispalvėmis, tačiau dėl naujų atakų grėsmės buvo atšaukti keli šventiniai renginiai, o šalies prezidentas Ashrafas Ghani pažadėjo kerštą kaltininkams.

Karo ir turtų žemė
Nepriklausomybę Afganistanas išsikovojo 1919 m., po trečiojo karo su britais, konkuravusiais regione su carine Rusija, nors afganų žemės abiems buvo buferinė zona Vidurio Azijoje. 1979 m. britų klaidas pakartojo į šalį įsiveržusi Sovietų Sąjunga – abi tų laikų supervalstybės nusilaužė dantis į kietą riešutą.

Dar prieš sovietų invazija Afganistanas išgyveno santykinai ramius laikus. 1969 m. šalį aplankė daugiau kaip 69 tūkst. turistų, o netrukus sekęs virsmas iš monarchijos į respubliką įvyko nepraliejus kraujo. Be to, kone ištisa Mendelejevo lentelė gamtinių išteklių, nors dažnai sunkiai pasiekiamų, galėjo žadėti šviesesnę ateitį – be gamtinių dujų rezervų šiaurėje, šalyje yra komercinei gavybai potencialiai tinkami chromo, vario, švino, cinko, urano, mangano, aukso, galežies, nikelio, sidabro, druskos, berilio, azbesto, sieros telkiniai, ne vieną amžių Afganistanas eksportuoja ametistą, safyrus, rubinus, kvarcą, turmaliną, smaragdus, ne itin gausiai, tačiau esama čia ir naftos.

Bet dauguma šių turtų lieka neišnaudoti. Patraukusi karius Sovietų Sąjunga savuosius karius pakeitė lojalia valdžia, tačiau pasibaigus Šaltajam karui, Afganistanas tapo nebeįdomus ir su sovietais visur, kur įmanoma, besivaržiusiems amerikiečiams. Iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios, kai į išorę prasiveržė daugelio ignoruotas pilietinis karas ir religinio radikalizmo suvešėjimas
Šalį de facto valdęs Talibano režimas palaikė glaudžius ryšius su teroristine „Al Qaeda“ organizacija, ir nors pirmasis buvo susitelkęs į Islamiškojo Afganistano Emyrato, kurį pripažino tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, statybas, „Al Qaeida“ turėjo globalių planų.

Talibano lyderis Mullah Omaras ir teroristų vadas Osama bin Ladenas kadaise kartu kovojo prieš sovietų pajėgas, o vėliau juos jungė bendra neapykanta Vakarams. Saudo Arabijoje persekiotas O. bin Ladenas galop persikėlė į Afganistaną – iš čia koordinuotos džihadistų atakos nuo Kašmyro iki Sindziango, nuo Čečėnijos iki Niujorko.
Taikos prošvaistė
Valdant Talibanui, buvo draudžiama klausytis muzikos, šokti ar groti, o taisyklių laikymąsi prižiūrėjo religinė policija. Už dažną sulaužytą taisyklę taikytos fizinės, už kai kurias – mirties bausmės. 2001 m. talibų Vyriausybei žlugus, muzika ir šokiai sugrįžo.
Tačiau taika – dar ne. Net ir šiuo metu vykstant JAV ir Talibano deryboms dėl taikos, atakos tęsiasi. Talibai, kontroliuojantys apytikriai pusę šalies teritorijos, nepripažįsta civilinės Afganistano valdžios, tačiau amerikiečių tarpininkavimas, santūriai tikimasi, užbaigs konfliktus – Donaldas Trumpas pažadėjo išvesti JAV karius iš šalies, mainais į stabilumo joje užtikrinimą. Afganistanas turi nebebūti prieglobsčiu „Islamo valstybės“ ar kitiems teroristams, žmogaus teisės taip pat negali būti niekinamos.

Kol kas taikos garantijos – menkos. Tačiau apie „palikimą“ prieš prezidento rinkimus kitąmet mąstantis D. Trumpas šiuo atveju neblefuoja ir norėtų padėti tašką konflikte, vis dar kainuojančiame amerikiečių karių gyvybes.
„Mes esame ten, Afganistane, 19 metų. Tai yra absurdiška“. Iš tiesų – beveik 18-a, tačiau padėties iš esmės tai nekeičia. JAV karių šiuo metu Afganistane yra apie 14 tūkst., dar 6 tūkst. priklauso įvairioms NATO šalių pajėgoms.

Taikos palaikymo misijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai, tarnaujantys Kabule, Herate ir Kandahare. Per 2018 metus Lietuvos karių skaičius operacijoje Afganistane buvo padidintas iki 50, tokį karių skaičių planuojama išlaikyti ir 2019 metais.
Per beveik du dešimtmečius besitęsiantį konfliktą žuvo 3800 sąjungininkų karių, vienas iš jų – lietuvis.