Pasaulyje

2019.08.19 11:40

Islandija pagerbė pirmą „mirusį“ ledyną: tik ateities kartos žinos, ar pavyko sustabdyti klimato kaitą

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.19 11:40

Islandijos premjerė ir kiti šalies bei Jungtinių Tautų vadovai sekmadeinį surengė pirmąją pasaulyje ceremoniją paminėti atokaus ledyno mirtį.

Prieš penkerius metus suplonėjęs tiek, kad nebegalėjo slinkti, Oko ledynas dabar visiškai nunyko ir yra pripažintas mirusiu. Islandija rengiasi per 200 metų netekti visų ledynų, kurie taip glaudžiai susiję su šalies tapatybe. Gedėtojai paliko varinę lentelę, kur pripažįstama, kad ši karta žino, kas vyksta ir ką reikia daryti, bet ar jai bus pavykę – įvertinti galės tik ateities kartos.

Okjokull, arba Oko ledynas, Islandijos pietvakariuose išgyveno 700 metų. Dabar iš jo liko tik nedidelis keliolikos metrų storio ledo lopinėlis užgesusio ugnikalnio viršūnėje. Pusę amžiaus ledynus tiriantis mokslininkas Odduras Sigurssonas dar prieš 16 metų pastebėjo, kad sniegas nutirpsta greičiau negu reikia ledyno storiui palaikyti, ir prieš 5 metus paskelbė jį mirusiu.

„Pirmiausia, jie turi būti pakankamai stori, kad slinktų pirmyn dėl savo svorio. Tam reikia bent 40-ties ar 50-ies metrų storio, o šis ledynas nebe toks storas“, – pasakoja glaciologas Odduras Sigurssonas.

Kas nutiko, aiškiai matyti iš palydovo. Bet mokslininko perspėjimas liko neišgirstas, kol pernai pasirodė Amerikos mokslininkų dokumentinis filmas.

Jie ir pasiūlė įrengti atminimo lentelę, pirmąją tokią pasaulyje. Žmonija lentelėmis įamžina savo poelgius, net ir tuos, kuriais, pasak mokslininkų, didžiuotis neišeina. Kai rašai ne ant popieriaus, o ant vario, sako atminimo autorius, ir žodžiai tampa svaresni.

Kai ima nykti tokie ledynai kaip Oko, kuris buvo matomas iš miestelių ir iš pagrindinio Islandijos plento, nedaug lieka iki kol pradės nykti garsiausi pasaulio ledynai.

O. Sigurssonas sako, kad su ledynais susijusi visa šalies istorija, o vien šiame amžiuje iš 300 išnyko 60, ir atmosferoje tiek taršos, kad net žmonijai sustojus dar 150–200 metų nebus pusiausvyros, taigi visi Islandijos ledynai pasmerkti.

„Kai pasiekia šią stadiją, ledynų pobūdis pasikeičia iš esmės“, – teigia mokslininkas O. Sigurssonas.

Net didžiausias Europoje Vatnos ledynas, šiemet įtrauktas į UNESCO sąrašą, jau eižėja, ledo masės stumdo kalnus žemių. Niekas kitas taip nekeičia Islandijos peizažo – nei miestai, nei žemės ūkis, nei ugnikalnių išsiveržimai.

„Turime pripažinti, kad ši mūsų matoma grėsmė nauja. Turiu galvoje, vos kelerių metų. Mes liudininkai, kaip mūsų ledynus apima milžiniški pokyčiai, kaip jie nyksta“, – nurodo geologas Thorsteinas Saemundssonas.

Mokslininkai skelbia daugybę perspėjimų, bet šiandien sako, kad kur kas aštriau atrodys paprasta atminimo lentelė buvusio ledyno vietoje su žinia, kad tik ateities kartos galės įvertinti, ar šiai kartai pavyko nerimą paversti veiksmais.

Plačiau žiūrėkite nuo 14.23 min.

Panorama. Tarp linksmybių ir atsakomybių: Lietuvoje populiarėja darbostogos (su vertimu į gestų k.)